Kas beldžiasi į mano duris? “Mirties beldimų” fenomenas

Įsivaizduokite, sėdite vakare savo namuose, geriate arbatą, mėgaujatės tyla ir šiluma. Tik staiga kažkas garsiai tris kartus pabeldžia į jūsų duris. Klausiate „Kas ten?“, o jums neatsako, atidarote duris, o ten nieko...

Visame pasaulyje įvairiose kultūrose yra savų prietarų. Patys grėsmingiausi susiję su mirties pranašavimais. O patys žinomiausi iš jų yra taip vadinamieji “mirties beldimai”.

Su šiuo fenomenu susiję nemažai visokių pasakojimų ir atrodo, kad tai ne šiaip baisios istorijos vaikams prieš naktį pagąsdinti, bet kažkas, besiremiantis realiais įvykiais.

Labiausiai paplitęs “mirties beldimų” variantas - tai atkaklus beldimas į duris (dažniau naktimis), o kai namo šeimininkas atidaro duris, už jų nieko nėra. Sakoma, kad tai buvo užėjusi mirtis ir kad namuose numirs kažkas iš tų, kurie girdėjo jos beldimą.

Šios niūrios pranašystės išsipildymo terminai būna įvairūs: kartais trys dienos, kartais trys savaitės arba trys mėnesiai. Kartais pasitaiko toks ryšio su skaičiumi “3” paaiškinimas: neva tai mirtis šaiposi iš dieviškosios Šventosios Trejybės.

Prietarai apie mirties beldimus paplitę gana plačiai. Jų pasitaiko ir Europoje, ir Afrikoje, Azijoje ar pas Šiaurės Amerikos indėnus. Pavyzdžiui, Amerikos indėnai manė, kad, jei išgirs tris būgno smūgius arba tris smūgius sunkiu pagaliu į žemę ir neras šių garsų šaltinių, reiškia, kad tai beldė pati mirtis ir greitai kažkas netikėtai mirs.

Airijoje ir Škotijoje mirties beldimu buvo laikomi beldimai į namo langus. Jei jie buvo trys ir reguliariai kartojosi 2-4 minutes, tai reiškė, kad laukia sunki liga arba mirtis.

Panašių prietarų turi ir arabai, ir žydai; jų kultūrose kaltininkai, priklausomai nuo kultūros, buvo džinai, piktosios dvasios, demonai ar pats nelabasis.

Visa tai gali pasirodyti beviltiškai pasenę prietarai, tačiau yra pakankamai ir šiuolaikinių istorijų apie mirties beldimus. Pavyzdžiui, viena iš jų buvo paskelbta saite LiveAbout. Anot liudininko, tai nutiko šaltą žiemos vakarą jų name, kuris buvo nuošaliame kaime. Ten ir dieną žmonių beveik nesutiksi, o naktį išvis tuščia daug mylių aplink.

“Tą vakarą visi susirinkome svetainėje ir netikėtai išgirdome garsų beldimą į priekines namo duris. Tos durys seniai buvo užverstos sniegu, todėl mes jų nedarinėjome, naudojomės kitu įėjimu. Šios durys nebūdavo ir apšviečiamos naktį. Todėl mums tai pasirodė įtartina. Beldimas į duris tęsėsi ir darėsi vis intensyvesnis.

Mama atsargiai priėjo prie durų ir paklausė “Kas ten?”

Niekas neatsakė, bet beldimas nesiliovė.

Tada mama ėmė sakyti, kad beldžiantysis prieitų prie kitų durų, kurios yra namo šone. Vėl niekas neatsakė, tik dar kartą pabeldė.

Tada mama įjungė lemputę prie įėjimo durų ir pažvelgė pro šoninį langą, pro kurį matėsi įėjimo durų slenkstis. Ten buvo tuščia.

Ir ne šiaip tuščia. Ant šviežiai prisnigusio sniego nesimatė jokių pėdsakų, vedusių link tų durų. Tada mama atsisuko į mus ir pasakė
“Žinote, gali būti, kad mūsų šeimoje greitai kažkas mirs”. Mano tėtis buvo skeptikas. Jis pasakė, kad greičiausiai tai beldėsi vėjas. Bet kitą rytą mums paskambino ir pranešė, kad naktį netikėtai mirė dėdė Čarlis”.

Kita istorija iliustruoja teiginį, kad paslaptingas beldimas gali būti susijęs su anomalinėmis vietomis. Šią istoriją saite Reddit paskelbė savo vardo nenorėjusi nurodyti Kalifornijos valstijos gyventoja. Kartą ji išvyko atostogauti ir apsistojo kurortiniame mieste vandenyno pakrantėje. Ten viename name gyveno jos sesuo su vyru ir dar tame name su savo vyru gyveno moteris vardu Džilė.

“Ta Džilė anksčiau turėjo draugę, kuri prieš metus labai prisigėrė, gatvėje nuvirto į pusnį ir mirtinai sušalo. Nuo to karto Džilė visiškai atsisakė alkoholio, nors anksčiau mėgdavo pakelti taurelę; net į alų nebežiūrėjo. Ir štai 3-ią ar 4-ą mano viešnagės pas seserį savaitę sėdėjome vakare su sese ir žiūrėjome siaubo filmą “Babadukas”. Buvo vėlu (1 ar 2 valanda nakties), kai filmas baigėsi, ir mes nuėjome miegoti. Džilės ir jos vyro tada name nebuvo, jie buvo išvykę į žygį.

Vos užgesinome šviesą, kai pasigirdo trys garsūs ir aiškūs beldimai. Paklausiau sesers, ar ji irgi girdėjo, ta linktelėjo galva ir pasakė, kad gal tai bilda džiovyklė viršuje. Džiovyklė buvo nauja, aš niekada negirdėjau, kad ji būtų barškėjusi.

Atsigulėme miegoti, bet po 10 minučių vėl pasigirdo tie trys garsūs beldimai. Dabar jie panašėjo į smūgius į duris.

Nepasakosiu labai daug, bet šis namas ir anksčiau garsėjo kaip par-anormalus. Čia daiktai judėjo patys savaime, lempos užsidegdavo pačios, o ant kai kurių daiktų atsirasdavo neaiškių kraujo dėmių. Pamaniau, kad dėl siaubo filmo peržiūros name ėmė aktyviai reikštis kokios nors neaiškios jėgos.

Ėjo dienos, Džilė ir jos vyro grįžo iš žygio, o aš susirinkau daiktus ir išvažiavau namo. Po dviejų dienų Džilė buvo rasta negyva savo kambaryje. Patologoanatomas pasakė, kad ji mirė dėl apsinuodijimo alkoholiu, nes netikėtai išgėrė labai daug alkoholio. Tai buvo keista ir nesuprantama, juk ji didžiavosi savo blaivybe, niekas nerodė, kad galėjo baigtis taip”.

Kitą istoriją saite LiveAbout papasakojo vartotojas Kristoferis. Anot jo, šeimoje buvo net trys atvejai, kai po paslaptingų beldimų mirdavo kas nors iš giminės. Pirmas atvejis nutiko, kai Kristoferis buvo dar vaikas ir sėdėjo namie su senele. Netikėtai jie abu išgirdo tris garsius beldimus, sklidusius tarsi iš niekur, jie buvo girdimi visame name. Po to numirė senelės sesuo.

Antras atvejis nutiko, kai jis buvo jau vyresnis ir buvo namuose su tėvu. Jie abu išgirdo tris tokius stiprius beldimus, jog atrodė, kad jie supurtė visą namą. O vos po kelių valandų Kristoferio pusbrolis mirė nuo narkotikų perdozavimo.

Trečias atvejis nutiko, kai Kristoferis buvo jau suaugęs ir kartą vakare vienas buvo namuose su šunimi. Kažkas tris kartus garsiai pabeldė į duris, bet, kai Kristoferis atidarė, už jų nieko nebuvo. Vos po valandos dėl nežinomų priežasčių nudvėsė šuo.