Limfmazgius gydome ugniažole ir pipirmėte

Mano tėtis visą gyvenimą dirbo statybose. Sveikata niekada nesiskundė. Atsimenu, kad vaikystėje dažnai eidavome pasivaikščioti. Žiemą eidavome ant kalniukų, aš prisičiuožinėdavau, sušaldavau, dantys kalendavo, o jam nieko, rašo Alvydas Velička.

Tik juokdavosi iš manęs. Per žiemą mane ir mamą kelis kartus užpuldavo angina, o tėtis net nečiaudėdavo.

O kartą atsitiko visai neįtikėtina istorija. Tėtis su draugais išėjo žiemą žvejoti.

Ėmė gręžti eketę, bet ledas įlūžo ir tėtis paniro į vandenį iki smakro. Draugai pasakojo, kad apie dešimt minučių vargo, kol tėtį ištraukė iš šalto vandens. O ir lauke buvo - 15°C. Parvežė tėtį namo, o jis visas šlapias. Mama tik aiktelėjo. Galvojome, kad bus plaučių uždegimas, o jis tik pagulėjo karštoje vonioje, išgėrė karštos arbatos ir kitą rytą atsikėlė kaip niekur nieko. Šią istoriją paskui pasakojome kitiems pažįstamiems, tačiau niekas nepatikėjo. Tokią geležinę sveikatą tėtis turėjo. Tik pastaraisiais metais tėčio sveikata ėmė blogėti. Kartą persišaldė, ėmė čiaudėti ir kosėti. Mes su mama savo akimis negalėjome patikėti. Tiesa, su peršalimu stiprus tėvo organizmas susitvarkė greitai - tiesiog per vieną dieną. Bet tai matyti buvo taip vadinama pirmoji kregždė. Po to kilo sunki angina. Beje, patį ligos faktą tėtis nenorėjo pripažinti. Jis ir toliau ėjo į darbą. Vakarais grįždavo blogos savijautos. Mama jis rūpinosi, o jis net nenorėjo girdėti, kad serga.

Kol nepasidarė visai blogai - pakilo aukšta temperatūra, gerklė labai skaudėjo, dingo balsas. Su šia liga mums teko pasigalynėti. Padėtį sunkino tai, kad tėtis buvo nusistatęs prieš gydytojus. Nueiti į polikliniką atlikti tyrimus, kuriuos siųsdavo iš darbo, jam buvo didelė problema. O čia kreiptis pagalbos? Tėtis to negalėjo sau leisti. Ir nieko nenorėjo apie tai girdėti. Tačiau kasdien darėsi vis blogiau. Taip norom nenorom teko pasidaryti ir med.sesele, ir gydytoju viename asmenyje. Pasirėmėme gyvenimo patirtimi, žiūrėjom į medicinos žinynus ir nustatėme, kad tėčiui be anginos dar yra limfmazgių, esančių kaklo srityje, uždegimas. Toliau viskas buvo paprasčiau. Keletą vakarų praleidau bibliotekoje, vartydamas senus laikraščius ir žurnalus. Pagaliau radau tai, ko man reikėjo. Straipsnyje buvo parašyti patarimai, kaip gydyti limfmazgių ligas. Mes pasinaudojome tik viena iš pateiktų rekomendacijų. Bet aš dėl visa pikto nusirašiau visus.

Noriu jums juos ir pateikti. Pirmiausia ta priemonė, kuri padėjo tėčiui. Reikia paimti ugniažolės, gerai nuplauti vandeniu, išspausti sultis ir jas atskiesti spiritu santykiu 1:1. Iš šio tirpalo reikia daryti kompresus. Tam reikia karštu vandeniu sumirkyti marlę, ją išspausti ir palaistyti ugniažolės sultimis su spiritu.

Marle apvynioti kaklą, o ant viršaus apmuturiuoti šiltą skarelę. Kompresą laikyti per naktį. Žieminis šio recepto variantas - sumaišyti ugniažolės nuovirą sus spiritu. Reikia išvirti stiprų ugniažolės nuovirą (2 valg.šaukštai ugniažolės pusei stiklinės vandens), apvynioti šiltu rankšluosčiu, palaikyti, kol pritrauks ir sumaišyti su spiritu tokiu pačiu santykiu, kaip ir pirmu atveju. Tėčiui limfmazgiai išgijo gan greitai, pasekmių neliko. Beje, tokie kompresai gerai padeda ir nuo anginos. Liga atsitraukia labai greitai.

Dabar apie kitus receptus. Straipsnyje buvo rekomenduota limfmazgių ligoms gydyti pušų viršūnėlių sirupas. Reikia 100 vnt. pušų viršūnėlių (jų prisirinkti reikia gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, kol dar minkštos) smulkiai supjaustyti, užpilti 2 l vandens ir uždėti ant ugnies. Kai vanduo užverda, sumažinti ugnį ir uždengus virti dar 2 valandas, kartais pamaišant. Po to nukošti, įpilti dar litrą vandens, 200 g cukraus ir vėl uždėti ant ugnies. Kai nuoviras užverda antrą kartą, vėl reikia sumažinti ugnį ir virinti dar dvi valandas. Atvėsinti, skystį supilti į indą ir galima pradėti gydymą. Gerti po valgomąjį šaukštą kartą per dieną. Beje, tokį sirupą galima virti ne tik iš pušų, bet ir eglių, kėnių viršūnių.

Dar vienas būdas - įtrinti medžiaginį rankšluostį neriebiu sviestu ir uždėti ant ištinusio limfmazgio, ant viršaus užrišti šiltą skarelę. Kompresą laikyti per naktį.

Straipsnyje taip pat buvo rekomenduojama naudoti cikorijų šaknų nuovirą. Tam reikia 20 g šaknų užpilti 200 ml verdančio vandens ir palaikyti šiltoje vietoje, kol pritrauks. Nuoviru apvynioti ištinusius limfmazgius keletą kartų per dieną.

Nuo limfmazgių uždegimo padeda pipirmėčių lapų losjonas ir vonelės su graikinių riešutų lapais.

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.