Skiepai naudingi ar žalingi? Hepatito B vakcina (3 dalis)

Skiepijama 3 kartus: 2-3 d. po gimimo – 1 mėn. – 6 mėn.

Hepatitas B plinta per kraują ir lytiniu keliu. Egzistuoja viso labo 3 rizikos grupės – 1) narkomanai, homoseksualistai, prostitutės, 2) medicinos personalas, kontaktuojantis su krauju, 3) pacientai, kuriems atliekamas kraujo perpylimas. Būtent tam buvo sukurta hepatito B vakcina. Tačiau skiepytis norinčių (ypač iš pirmosios grupės) nebuvo, ir hepatitu B susirgimų nemažėjo. Todėl nutarta skiepyti… visus naujagimius! National Vaccine Information Centre Newsletter. August 1992.

Amerikos Pediatrų Akademijos pirmininkas motyvavo tuo, kad 1) hepatitas B – visuomenės problema, pasitaiko susirgimo atvejų ir ne rizikos grupėje ( nors buitiniai užsikrėtimo atvejai – nuo vieno šeimos nario kitam – daugiau kazuistika nei reali tikimybė), 2) rizikos grupė skiepytis atsisako arba tiesiog sunkiai prieinami, 3) vaikai – prieinami, 4) vaikus skiepyti pigiau, nes užtenka mažesnės dozės.

2000 m. JAV sergamumas hepatitu B buvo 2,1 atvejo 100.000 gyventojų, o vaikai tesudarė 2% susirgusiųjų. Iš šių atvejų 90% serga nesunkiai ir pilnai pasveikę įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tik 1-4 % iš susirgusių suaugusiųjų lieka lėtinės infekcijos nešiotojais. Stratton K.R. et al. Adverse Events Associated with Childhood Vaccines: Evidence Bearing on Causality. IOM, 1993, p. 211.  Naujagimis gali apsikrėsti tik tuomet, jei mama serga hepatitu B (ir tai, toli gražu ne visais atvejais), arba per kraują chirurginių procedūrų metu.

Efektyvumas

Iš pradžių gamintojai žadėjo paskiepytiems apsaugą dešimčiai metų. Netrukus tas patylomis buvo pakeista į 7 metus. Visgi remiantis dviem tyrimais, atliktais 1990 metais matome visai kitokį vaizdą. Vienas parodė, jog praėjus 4,5 metams pakankamą apsaugai antikūnų kiekį teturi 60% Street A.C. et al Persistence of antibody in healthcare workers vaccinated against hepatitis B. Infection Control and Hospital Epidemiology 1990; 11:525-30 Kito tyrimo rezultatai – po 4 metų imunitetas ligai išlieka tik 52% paskiepytų Pasko M.T., Beam T.R. Persistence of anti-HBs among health care personel immunized with Hepatitis B vaccine. American Journal of Public Health 1990; 80:590-93. Netgi JAV CDC ir tai pripažįsta, kad 30-50% žmonių, kuriems po trijų vakcinos dozių pasigamino pakankamas antikūnų skaičius, praras jį 7 metų bėgyje. CDC Prevention Guidelines: A Guide to Action (1997). Naujesni tyrimai dar pesimistiškesni – daugumas vaikų, sulaukę 5 metų ne tik visiškai netenka imuniteto hepatito B virusui, bet ir trečdaliui jų netgi nelieka imuninės atminties, kuri leidžia esant naujam kontaktui su sukėlėju greitai pagaminti reikiama antikūnų kiekį.

Išeina, paskiepijus naujagimį, paauglystėje apsaugos nelieka, kaip optimistiškai bežiūrėtume.

Tradiciškai hepatito B vakcina skiriama naujagimiams, kurie gali užsikrėsti nuo sergančios motinos. Tačiau, kaip rodo viena iš studijų, nuo 402 mamų, kurioms aptiktas HBsAg, tik 15 naujagimių buvo infekuoti (3,7%). Rizikos faktoriais buvo įvardinti priešlaikinis gimdymas, antikūnų prieš hepatitą B titras mamos kraujyje ir viruso DNR koncentracija. Xu D.Z. et al. Risk factors and mechanism of transplacental transmission of hepatitis B virus: A case-control study. J. Med. Virol. May 2002; 67(1):20-6.

Ir būtent naujagimiams vakcina pasirodo mažiausiai efektyvi reikiamam antikūnų kiekiui susidaryti. del Canho et al. Failure of neonatal Hepatitis B Vaccination: the role of HBV-DNA levels in Hepatitis B carrier mothers and HLA antigens in neonates. J. Hepatol. Apr. 1994; 20(4):483-6. Be to, maždaug pusei infekuotų naujagimių po pusmečio HBsAg testas jau būna neigiamas.

Cituojant vieną straipsnį: „kadangi hepatito B viruso perdavimas gimstant, panašu, kad sudaro pačią nežymiausią įtaką, o vaikai infekuojami vėliau, vakcinacija iškart tik gimus – neindikuotina…“ Pelizzer G. et al. Serological survey of hepatitis B infwection in Tanzania. Public Health Nov. 1994: 108(6):427-431.

Kaip paveikė vakcina realią epidemiologinę situaciją? Harold Margoulis , JAV CDC galva patvirtino, kad vaikų sergamumas hepatitu B per 1990-1997 metus sumažėjo nuo 266 iki 95 atvejų kasmet. Taigi, tam, kad sumažinti sergamumą 171 atvejais per 7 metus (jei išvis tai galima priskirti vien skiepų poveikiui) prireikė skiepyti milijonus naujagimių, iš kurių ne tokia jau maža dalis mirė ar net tapo invalidais. Čia jau kita tema –

Vakcinos saugumas

Pirmąją vakciną iš sergančių hepatitu B kraujo plazmos sukūrė „Merc“ 1981 m. Pradėjus ją naudoti buvo registruoti optinio neurito atvejai, sukėlę dalinį ar visišką aklumą, Guillain – Baro sindromo, mielito ir kt. susirgimų atvejai Shaw F.E. et al. Postmarketing surveilance for neurological adverse events reported after hepatitis B vaccination Am. J. Epidemiol. 1988, 127(2): 337-352.

Tuomet Merc pagamino naują, „saugią“ rekombinantinę (taikant genų inžineriją) vakciną, kurią licencijavo 1986 m. JAV Food and Drug Administration (FDA) netgi leido gamintojui apsieiti be klinikinių tyrimų, o vertindama efektyvumą apsiribojo vien antikūnų titro matavimais be jokių epidemiologinių tyrimų. The Pink Sheet January 14, 1985, p. 167 (Pink Sheet – taip vadinami vakcinų gamintojų ir valstybės institucijų bendrų posėdžių dokumentai)

Niujorko ekonominių prognozių grupės „Bielkin Ltd.“ prezidentas statistikos specialistas M. Bielkin, kurio 5 sav. amžiaus duktė mirė praėjus 15 val. po hepatito B skiepo (iki tol mergaitė buvo visiškai sveika) ištyrė Vaccine Adverse Effects Report System (VAERS) turimus duomenis apie hepatito B vakciną. Žemiau pateikti duomenys iš M. Bielkin pranešimo JAV kongresui 1990 gegužės 18 d.

Nuo 1991 iki 1999 m. VAERS gavo 24.755 pranešimus apie pašalines reakcijas. Iš jų – 439 baigėsi mirtimi, trečdalis (9673) iš buvo pakankamai rimtos, kad prireiktų gydytojo konsultacijos ligoninės priėmimo skyriuje, hospitalizacijos, ar baigtųsi invalidumu. 17497 tokių atvejai buvo susiję išskirtinai su hepatito B vakcina, likusieji – su vakcinų „kokteiliais“, į kuriuos įėjo Hepatito B vakcina. Tačiau būtent pastarieji pripažinti kaltais dėl dviejų trečdalių (291) mirčių, įvykusių dviejų dienų bėgyje po vakcinacijos.

Vėlgi, reikia paminėti, kad VAERS patys pripažįsta, kad JAV gydytojai praneša ne daugiau 1- 10% tokių nepageidaujamų pašalinių reakcijų atvejų.

1992 – 2002 m. JAV VAERS gavo 13363 pranešimų apie pašalines hepatito B reakcijas 0-6 metų amžiau vaikų grupėje, iš kurių 1840 prireikė hospitalizacijos, o 642 baigėsi mirtimi.

JAV pediatro dr. Edward Yazbak pateikiama tokia statistika – nuo 1990 iki 2002 m. pabaigos VAERS gavo 9520 pranešimus apie vaikams iki 1 metų amžiaus išsivysčiusias komplikacijas po hepatito B skiepo:

• 642 atvejai baigėsi mirtimi (401 vaikams nustatyta staigios kūdikių mirties sindromas, kaip ir įprasta tokiais atvejais),
• 284 atvejai kėlė grėsmę gyvybei,
• 4227 atvejais vaikai buvo atvežti į ligoninių priėmimo skyrius,
• 1591 atvejais vaikai buvo hospitalizuoti.

Bendrai iki 2002 m. pab. (t.y. per 12 skiepijimo metų) gauta 38600 pranešimų apie hepatito B vakcinos (bei jos mišinių su kitomis) pašalines reakcijas įvairose amžiaus grupėse. Iš jų

• 753 baigėsi mirtimi,
• 14476 kreiptasi į ligoninių priėmimo skyrius,
• 3115 pacientų buvo hospitalizuoti,
• 914 tapo neįgaliais,
• 224 išsivystė gelta.

Daugiausiai žalos pridarė Hepatito B ir Haemophilus influenza skiepų kombinacija (HBHEPB) – per 5 metus (1997 -2002) gauti pranešimai apie 2863 komplikacijas, įskaitant 123 mirtis. Yazbak E. F. The saga of pediatric Hepatitis B Vaccination. From the Pink Sheets to the VAERS Reports.

Kiek naujesni duomenys – iki 2006 m. birželio VAERS gauvo 47198 pranešimus dėl pašalinio hepatito B vakcinos poveikio. Iš jų 23406 – vaikai iki 14 metų amžiaus. Iš viso registruota 909 mirčių atvejai, iš jų 795 – vaikai iki 14 metų. Vaccine Adverse Event Reporting System.

Vėlgi, oficialiai pripažįstama, jog pranešama tik apie 1-10% tokių atvejų, taigi šis skaičius turėtų būti apie 10 kartų didesnis, o dalis staigios kūdikių mirties sindromo (JAV tokių atvejų registruojama apie 2500 per metus, priežastis lieka neaiški) bei sukrėsto vaiko sindromo atvejų gali būti susiję su vakcinacija. Viera Sheibner “Shaken Baby Syndrome Diagnosis on Shaky Ground,” Journal of Australasian College of Nutritional and Environmental Medicine, Vol. 20, No. 2; 2001 August.

Dar iki 1999 m. apie 100 publikacijų patvirtino mažiausiai 45 pašalines reakcijas, siejamas su hepatito B vakcina, įskaitant Guillain – Baro sindromą, regėjimo sutrikimus, galvos svaigimą, ūžimą ausyse, kolitą, autizmą, herpes zooster, myasthenia gravis ir reumatoidinį artritą.

Dr. Bonnie Dunbar, Baylor College of Medicine ląstelės biologijos profesorė, pelnius apdovanojimų vakcinų tyrimuose šias sąsajas aiškina tuo, kad kad hepatito B vakcinoje esantis viruso antigenas (paviršiaus baltymo molekulės) panašios sandaros į žmogaus nervuose bei nerviniuose audiniuose esančius baltymus, ir to pasėkoje vystosi autoimuninė reakcija. „Šiuo metu tiesiogiai bendrauju su šimtais sunkiai sergančių žmonių (taip pat ir su gydytojais, kurie gydo šimtus tokių pacientų), kuriems pasireiškė sunkios pašalinės reakcijos po hepatito B skiepo. Manau, kad būtina geriau ištyrinėt tiek ankstyvas reakcijas, tiek jų tolimesnį progresavimą į autoimunes ligas, tikintis, kad galėsime rasti labiau specifinį gydymą ir padėti išvengti tolimesnių pažeidimų tiems, kurie jau nukentėjo nuo hepatito B skiepo.

B. Dunbar teigimu gali praeiti keli mėnesiai ar metai kol pasireikš pirmieji tokios autoimuninės reakcijos požymiai. “Ounce of Prevention, Pound of Misery?” Insight Magazine, March 22, 1999

Savo pranešime JAV Kongresui B. Dunbar teigė: „Bet kuris peptidas (ribota aminorūgščių seka) ar pilnas peptidų rinkinys ar „iškirptas“ baltymas (gaunamas išskiriant jį iš biologinio šaltinio ir išvalant arba naudojant rekombinantinės c-DNR technologijas) įvestas į organizmą gali būti „perdirbamas“ imuninės sistemos ir priklausomai nuo tokio baltymo prigimties, gali vėliau tapti autoimuninių reakcijų priežastimi. […] Dešimtys publikacijų, siejančios šį virusą ir vakciną su autoimuninėmis ligomis … įrodo, kad viruso antiogenas iššaukia autoimunines ligas.“

Bogdanos D.-P. et al A Study of molecular mimicry and immunological cross-reactivity between hepatitis B surface antigen and myelin mimics. Clinical & Developmental Immunology Sept 2005; 12(3): 214-224

Girard M. Autoimmune hazards of hepatitis B vaccine Autoimmunity Reviews 4 (2005); 96-100

Faure E. Multiple sclerosis and hepatitis B vaccination: could minute contamination of the vaccine by partial Hapatitis B polymerase play a role through molecular mimicry. Med. Hypotheses 2005;65:509-20

Comenge Y., Gerard M. Multiple sclerosis and hepatitis B vaccination: Adding the credibility of molecular biology to an unusual level of clinical and epidemiological evidence. Med, Hypotheses 2006; 66:84-6

Pažymėtina, kad dar gerokai iki prof. B. Dunbar, 1996 m. autoriai prestižiniame žurnale teigė – „Nėra abejonių, kad nauja rekombinantinė virusinė vakcina nuo hepatito B gali išprovokuoti autoimunines reakcijas“. Cohen A.D., Shoenfeld Y. Vaccine-induced autoimmunity. J. Autoimmun. Dec 1996; 9(6):699-703.

B. Classen, „Classen Imunotherapies“ mokslinių tyrimų grupės prezidento duomenimis, Naujoje Zelandijoje įtraukus hepatito B vakciną į skiepų kalendorių, 60% išaugo sergamumas I-ojo tipo diabetu. Classen J.B. Diabetes epidemic follows hepatitis B imunization program // New Zealand Medical Journal, 1996; 109:105.

Kita tyrėjų grupė tai patvirtina – skiepas per pirmas 8 gyvenimo savaites padidina susirgimo cukriniu diabetu riziką 90%. DeStefano F. The timing of hepatitis B immunization and risk of insulind dependent diabetes mellitus. Pharmacoepidemiology and drug Safety 1997(6):2-60

Tai sutampa ir su tolimesniais B. Classen tyrimais. Classen D.C., Classen J.B. The timing fo pediatric immunization and risk of insulin-dependent diabetes mellitus. Infectious Diseases in Clinical Practice 1997(6):449-54.

Kitais metais per Amerikos diabetologijos asociacijos suvažiavimą patvirtino italų pediatras Paolo Pozzilli su kolegos stebėjęs 150.000 skiepytų ir 150.000 neskiepytų vaikų. Tikimybė susirgti diabetu neskiepytiems mažesnė 1,5 karto, o tiems, kurie išvis išvengė skiepų iki 12 metų amžiaus – 2,5 karto mažesnė, nei skiepytiems. WebMD Medical News 13 birželio 2000 m.

1999 m. Amerikos gydytojų ir chirurgų asociacijos (AAPS) direktorė dr. Jane Orient vertindama vakcinaciją nuo hepatito B pabrėžė, kad ,,daugumai vaikų rimtų pašalinių reakcijų rizika yra 100 kartų didesnė, nei rizika susirgti hepatitu B”. Statement by Jane Orient, M.D., president of the Association of American Physicians and Surgeons to the Subcommittee on Criminal Justice, Drug Policy, and Human Resources of the Committee on Government Reform, U.S. House of Representatives, June 14, 1999. http://www.aapsonline.org/testimony/hepbcom.htm

AAPS tai pačiais metais paskelbė moratoriumą dėl privalomo vaikų skiepijimo hepatito B vakcina sustabdymo ir pašalinių reakcijų ištyrimo. “Doctors Call for Hepatitis B Vaccine Moratorium,” U.S. Newswire, July 8, 1999. May also be found at: http://www.aapsonline.org/press/nrvacres.htm

Pradėjus skiepyti hepatito B vakcina apsirodė pranešimų apie anafilaksijos, multiforminės eritemos, Stivenso – Džonsono sindromo atvejus. Vėlyvesnės pasekmės apima sąnarių skausmus, dilgėlinę, ekchimozes, mazginę ir multiformonę eritemą, trombocitopeniją, alopeciją, keratitą, herpes, trombocitopeninę purpurą, ausų skausmą. Neurologiniai pažeidimai apima parezes ir paralyžius, neuropatijas, optinį neuritą, Guillain-Barre sindromą Khamaisi M. et al. Giullain-Barre sindrome following hepatitis B. Vaccination. Clinical and Experimental Rheumatology 2004; 22:767-770, išsėtinę sklerozę, smegenėlių ataksiją Deisenhammer F. Et al. Acute cerebellar ataxia after immunisation with recombinant hepatitis B vaccine. Acta Neurol. Scand. June 1994; 89(6):462-3.

1987 – 1999 m. medicininėje literatūroje galima rasti mažiausiai 38 pranešimus, teigiančius, kad hepatito B vakcina gali sukelti lėtines autoimunines bei neurologines ligas tiek vaikams, tiek suaugusiems. “Hepatitis B, The Untold Story”: a 16-page Report sent to 55,000 pediatricians by the National Vaccine Information Center in 1999.

JAV IOM (Institute Of Medicine of the National Academies) ekspertai pareiškė, kad hepatito B vakcinos sąsaja su demielinizuojančiais nervų sistemos susirgimais, Guillan-Barre sindromu bei artritais – moksliškai pagrįstos, taip pat teoriškai gali sietis ir su staigios kūdikių mirties sindromu bei anafilaksinėmis reakcijomis.

1997 m. JAV CDC (Centre for Disease Control), nors ir viešai gindamas hepatito B vakciną, į vakcinos vartojimo instrukciją įtraukė pastabą, kad gali būti sąsajų tarp vakcinos ir išsėtinės sklerozės.

1994 m. nežiūrint gausių pašalinių reakcijų, registruotų amerikietiškoje VAERS ir europietiškoje REACTIONS duomenų bazėse, Prancūzijoje pradėta skiepų nuo hepatito B kampanija. Kaip įprasta, neapsieita be melagingų faktų. Tik neseniai pripažinta, kad tuometiniai duomenis apie sergamumą hepatitu B buvo suklastoti ir viršijo realius skaičius nei daug nei mažai – 7 kartus. Antona D., Levy-Bruhl D. Epidemiology of hepatitis B in France at the end of the 20th century Medicine et MAladies Infectieuses 2003; 33 (Suppl A):34-41.

1998 m. dėl tam tikros politinės situacijos per trumpą laiką buvo paskiepyta dauguma paauglių. Tais metais 15.000 prancūzų padavė vyriausybę į teismą dėl keliems tūkstančiams (daugiausia paauglių) po hepatito B vakcinos atsiradusios išsėtinę sklerozę primenančios simptomatikos. Tais metais Prancūzijoje buvo nutraukta privaloma vakcinacija nuo hepatito B. “Hep B Vaccine Linked Directly to Autoimmune Rheumatoid Diseases,” From Doctor’s Guide to Medical and Other news.

1999 m. JAV CDC irgi atšaukė privalomą naujagimių skiepijimą hepatito B vakcina

Žinoma, tai susilaukė pasmerkimo iš Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO), apkaltinusią Prancūziją kaip mažinančią visuomenės pasitikėjimą PSO remiamomis vakcinavimo programomis. Neilgai trukus, 2001 m. ne be PSO spaudimo jau minėtas IOM  pakeitė savo poziciją, pareikšdamas, kad sąsajos tarp hepatito B vakcinos ir demielinizuojančių susirgimų nėra pakankamai įrodytos.  Tuo remdamiesi gamintojai išbraukė atitinkamą pastabą iš vakcinos anotacijų. Tais pačiais metais hepatito B vakciną vėl rekomenduota įtraukti į skiepijimo kalendorių.

Jau minėto pediatro Dr. E. Yazbak duomenimis per 12 metų skiepijimo nuo hepatito B oficialiai gauta pranešimų apie su tuo susijusius 50 išsėtinės sklerozės atvejų, 113 – Guillan-Barre sindromo, 108 – mielito ir encefalomielito, 67 – optinio nervo neurito, 342 – įvairių paralyžių, 129 – ataksijos, 51 – sąmonės sutrikimų, 32 – klausos sutrikimų, 121 – autizmo.

Beje, išsėtinė sklerozė, vaikų amžiuje buvusi itin retai, tapo vis dažniau sutinkama šalyse, kuriose imta skiepyti nuo hepatito B.

Boiko A. et al. Early onset of multiple sclerosis. A longitudinal study. Neurology 2002;59:1006-10

Ghezzi A. et al. Multiple sclerosis in children: clinical features of 149 cases. Multiple Sclerosis 1997; 3:43-6

Ruggieri M et al. Multiple sclerosis under 6 years o fage. Neurology 1999(53):478-84

Hammard H. Et al. Infantile optic neuritis Belletin de l‘Academie National de Medecine 2000; 1984(7):1511-21.

Tiriant išsėtinės sklerozės riziką skiepytiems nuo hepatito B ir neskiepytiems anglams 1993-2000 metais nustatyta, kad skiepyti šia sunkia liga sirgo 3 kartus dažniau. Hernan M. A. et al Recombinant hepatitis B vaccine and the risk of multiple sclerosis. Neurology 2004; 63:838-842

„Engerix B“ vakcinos anotacijoje skelbiama, kad ji kontraindikuotina esant „bet kurio vakcinos komponento netoleravimui“. Kas ir kada tiria šituos dalykus naujagimiui? Juolab, kad komponentų – pakankamai daug… Į Recombivax HB sudėtį be kita ko taip pat įeina neurotoksinas aliumunio sulfatas bei gyvsidabrio junginys timerosalis.

Nė viena iš hepatito B vakcinų neištirta dėl kancerogeninio ar mutageninio poveikio.

Hepatito B vakcinų rinka pasaulyje išlieka pakankamai plati. Metinė apyvarta gerokai viršija 2 mlrd. JAV dolerių. Viena labiausiai pasaulyje paplitusių hepatito B vakcinų – Recombivax HB (Merc and Co. per metus parduoda jos daugiau kaip už 1 milijardą dolerių).