Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2018 » Gruodžio » 21

Miegas - vaistai “užterštom” smegenims

Mokslininkai prilygina lėtinės nemigos grėsmę automobilio vairavimui išgėrus alkoholinių gėrimų, nes naujausi tyrimai rodo, kad miegas veikia smegenis daug labiau, nei buvo laikoma anksčiau. Pasirodo, miegant smegenys valosi nuo per dieną sukauptų toksinų ir pasileidžia iš naujo.

Nepaisant to, kad miegas užima didžiulę žmogaus gyvenimo dalį, vis dar esama labai daug paslapčių, kas vyksta su smegenimis miegant. Miegas veikia žmogų įvairiausiais būdais. Mokslininkai jau išsiaiškino, kad miegas pagerina gebėjimą įsiminti prisiminimus, padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir mažina protinį nuovargį.

toksinai, smegenys, miego trūkumas, miegas

Pastaruoju metu didžiausią nerimą sukėlė atradimas, kad miegant smegenys reorganizuojasi, „įsikrauna“ iš naujo ir šalina per dieną susikaupusius toksinius šalutinius produktus. Šie įrodymai ypač svarbūs, nes jie liudija, kad miegas gali pašalinti iš smegenų „voratinklius“ ir padėti palaikyti jas geros darbinės būklės.

Jei miegama per mažai, glimfinės (centrinės nervų sistemos šlakų šalinimo) sistemos aktyviajam procesui pritrūksta laiko atlikti šią funkciją, todėl toksinai gali kauptis ir paveikti pažintinius gebėjimus, elgesį ir sprendimų priėmimą.

Smegenų „kanalizacija" miegant

Sensacingą atradimą, kad smegenys miego metu save išsivalo, 2013 metais per bandymus su pelėmis padarė mokslininkai iš JAV Ročesterio universiteto Medicinos centro (The University of Rochester Medical Center). Mokslininkai tyrė skysčių srautą smegenyse tarp miegančių ir būdraujančių pelių. Jie koncentravo dėmesį į srautą glimfinėje sistemoje, tarpuose tarp smegenų ląstelių. Minėta
sistema dažniausiai veikia tarsi kanalizacija, padėdama šalinti šlakus, kurie susiformuoja smegenų ląstelėms atliekant reguliarias užduotis.

Bandymai parodė, kad natūraliai miegančių ar anestezuotų pelių smegenų vidinė terpė buvo 60 proc. didesnė nei būdraujančių pelių. Pastarųjų graužikų vidinė terpė užėmė 14 proc. smegenų, o miegančiųjų - net 23 proc. Savo nuostabai mokslininkai taip pat konstatavo, kad miego metu ląstelės smegenyse susitraukė 60 proc. Tai garantuoja didesnę terpę tarp ląstelių, o tai daug efektyviau padeda „išplauti šlakus“. Kai pelės nubusdavo, jų smegenų ląstelės vėl išsiplėsdavo ir srautas tarp ląstelių iš esmės sulėtėdavo, panašėdamas į varvėjimą iš čiaupo.

Pvz., beta amiloidas - baltymas, kuris susijęs su Alzheimerio liga, - ištekėdavo iš miegančių pelių smegenų dukart greičiau nei tarp graužikų, kurie būdravo. Apskritai šlakų šalinimo srautas iš smegenų nemiegant tesudarė 5 proc. to srauto, kuris buvo tarp miegančių graužikų. Per tyrimą mokslininkai priėjo prie išvados: „Taigi, miego atkuriamoji funkcija galėtų būti potencialiai pavojingų neurotoksinių šlakų, kurie būdraujant kaupiasi centrinėje nervų sistemoje, suintensyvėjusio šalinimo rezultatas.“1

„Smegenims prieinamas ribotas kiekis energijos, todėl atrodo, kad jos turi rinktis tarp dviejų funkcinių būsenų - būdravimo ir sąmoningos arba miegančios ir valančios. Tai galima įsivaizduoti kaip vakarėlį namuose. Galite arba rūpintis tuo, kad svečiams būtų gera, arba tvarkyti namus, bet negalite daryti to vienu metu“, - pranešime spaudai aiškino viena iš tyrimo autorių, danų neuromokslininkė Maikena Nedergaard. „Šie atradimai labai svarbūs gydant „užterštų smegenų“ ligas, tokias kaip Alzheimerio liga. Supratimas, būtent kaip ir kada smegenys suaktyvina glimfinę sistemą ir šalina šlakus, yra pirmas svarbus žingsnis, norint potencialiai moduliuoti šią sistemą ir priversti ją dirbti daug efektyviau.“ 2 Be to, mokslininkė nurodo: galbūt tai nėra sutapimas, kad miego sutrikimai yra būdingas Alzheimerio ligos ir kitų su demencija susijusių ligų simptomas.


Kodėl reikalingas miegas?

Miego reikšmė vis dar yra viena didžiausių mokslo mįslių. Evoliucijos požiūriu miegas lyg ir neturi didelės prasmės: jis priverčia žmones pramiegoti vieną trečdalį gyvenimo, per šį laiką potencialiai negalint išvengti plėšrūnų atakos ir nesugebant pasirūpinti maistu.

Todėl mokslininkai turi keletą teorijų dėl galimų miego funkcijų.

Smegenų valymasis. Dalis mokslininkų mano, kad miego metu smegenų valymosi sistema veikia visu pajėgumu, šalindama per dieną susikaupusius toksinus; tai leidžia smegenims pailsėti ir iš naujo pasiruošti kitai dienai.

Prisiminimų įvertinimas. Pagal šią teoriją, miegas padeda saugoti prisiminimus, kurie galėtų būti ypač svarbūs, tuo pat metu atmetant tuos, kurie nereikšmingi. Smegenys galėtų nepajėgti daryti to būdraujant. Daugelis tyrimų patvirtina šį aiškinimą, tačiau nenustatyta, kaip tai vyksta.

Kūno funkcijų palaikymas. Turima tyrimų, kurie rodo, kad gilus miegas gali padėti organizmui sintetinti augimo hormoną ir formuoti su audinių atsinaujinimu susijusius baltymus, Kitais atvejais konstatuota, kad miegojimas galėtų būti būdas, kaip kaupti energiją, -ypač naktimis, kai gamtoje būna sunkiau rasti maisto.

Išvengimas užpuolikų. Kai kurie tyrėjai iškėlė hipotezę, kad miegas daliai rūšių iš tikrųjų padeda išvengti plėšrūnų, nes leidžia pasislėpti, būti tyliems ir ramiems ilgesnį laiką. Vis dėlto ši hipotezė prieštaringa, nes miego metu žmogus juk yra gerokai labiau neapsaugotas.


Haliucinacijos ar mirtis

Nekalbant apie sunkias ligas, sniegenų „valymas“ yra gyvybiškai svarbus procesas kiekvienam. Šlakai, kurie miegant išplaunami, - tai baltymai, kurie yra toksiški smegenų ląstelėms. Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl po blogai išmiegotos ar išvis nemiegotos nakties nesugebame aiškiai mąstyti, galva būna sunki ar skaudanti, taip pat faktą, kad ilgalaikis miego trūkumas gali nužudyti ir gyvūną, ir žmogų.

toksinai, smegenys, miego trūkumas, miegas

Tokie eksperimentai būtų panašūs į kankinimą, vis dėlto, nepaisant nieko, daug savanorių yra taip darę savo iniciatyva. Viena tokių eksperimentuotojų - Naujosios Zelandijos gyventoja Jessa Vlaanderen, kuri neužmigo beveik 110 valandų (apie puspenktos dienos), o tada paviešino savo patirtį keliuose vaizdo įrašuose jutube. Pasak jos, eksperimento tikslas buvo pasitikrinti savo valią ir išsiaiškinti, ar įmanoma matyti haliucinacijas be narkotikų. Moteris konstatavo, kad tai įmanoma.

Glimfinė sistema dažniausiai veikia tarsi kanalizacija, padėdama šalinti šlakus, kurie susiformuoja smegenų ląstelėms atliekant reguliarias užduotis.

Šiaurės Amerikos skaitmeninių medijų ir laidų kompanijai VICE Jessa pasakojo: „Lengviausia buvo pirmas 24 valandas. Po to darėsi vis sunkiau. Pojūtis, tarsi būčiau komikse. Žmonės ir daiktai pasidarė labai juokingi, turėjau daugybę haliucinacijų. Automobiliai skraidydavo, šešėliai kybodavo nuo medžių, zombiai atsitrenkdavo į mane gatvėje. Buvo toks pojūtis, tarsi galėčiau valdyti debesis, nes atrodė, kad jie keičiasi kaip animacijoje. Kai eidavau į prekybos centrą, atrodydavo, kad prekės iš lentynų mane seka. O pačios lentynos tarsi lankstydavosi, kraipydavosi ir kone virsdavo.“3

Be to, moteris pasakojo, kad patirdavo ir vadinamuosius fokusinius traukulių priepuolius, kurie paprastai būdingi epilepsijai. Ji pati jų neprisiminė: „Mano draugas sakė, kad buvau kaip nesava: kraipydavau galvą iš vienos pusės į kitą, tuo pat metu kalbėdama su juo, o po to negalėdavau liautis krizenusi.“

Australijos universiteto asocijuotasis profesorius dr. Danny’is Eckertas mano, kad miego trūkumo haliucinacijose tam tikrą vaidmenį atlieka adenozinas, universalus organizmo energijos šaltinis. Jis aiškina: „Kai žmonės būdrauja, adenozinas kaupiasi smegenyse, o pernelyg daug adenozino gali kelti haliucinacijas.“3

Tiesa, ši jo nuomonė turi daug oponentų. Neuromokslininkas, prof. dr. Seanas DrummondasMonašo universiteto (Monash University) Australijoje teigia, kad haliucinacijos priklauso tik nuo genetinės dispozicijos - jos rodosi tiems, kurie turi polinkį į psichozę.

Nemiegame, švenčiame?

Kad ir kaip būtų, priverstinis nemiegojimas yra vienas blogiausių būdų, kaip tikrinti savo valią ar sveikatos ištvermės ribą. Per didelis miego trūkumas, ypač kai neužmiegama ištisas dienas, gali sukelti paranoją, haliucinacijas, atminties praradimą, nuotaikos svyravimus ir judesių sutrikimus.

toksinai, smegenys, miego trūkumas, miegas

Neįmanoma savęs priversti miegoti mažiau ar išsiugdyti tokį sugebėjimą, nes mokslininkai nustatė, kad poreikis miegoti daugiausia (80 proc.) būna genetiškai sąlygotas. Tarptautinės miego organizacijos yra apibrėžusios gana aiškias ribas, kiek ilgai konkretaus amžiaus asmuo turėtų miegoti. Suaugusiesiems, kurių amžius 18-64 metai, iš viso per parą būtų reikalingos 7-9 valandos miego. Tiems, kurie vyresni nei 65-erių metų, paprastai pakanka septynių ar aštuonių valandų. Savo ruožtu naujagimiai (iki 3 mėnesių amžiaus) gali miegoti net 17 valandų, ikimokyklinio (1-5 metų) amžiaus vaikai: 14-10 valandų, moksleiviai: 11-8 valandas.

Tačiau ne valandos yra svarbiausia - svarbu pasiekti, kad miegas būtų kokybiškas, kad smegenys galėtų visiškai atsikurti. Vienas labiausiai paplitusių klaidingų įsivaizdavimų yra toks, kad smegenys miego metu taip pat miega. Moksliniai tyrimai liudija, kad faktiškai smegenys būna tokios pat aktyvios, kaip nemiegant, - miegas yra labai aktyvus procesas.

Telefonai kenkė miegui dvejopai: ryškia šviesa, kuri pažeidė natūralų paros ciklą, ir naujienomis, kurios, gautos prieš miegą, sukėlė pažintinį ir emocinį susijaudinimą.

Miego trūkumas gali turėti daug neigiamų pasekmių, pradedant atminties ir pažintinėmis problemomis, baigiant širdies liga, tačiau tai dar ne viskas. Mokslininkai aptiko daug keistų ir stebinančių miego trūkumo šalutinių reiškinių.

2014 metais per asocijuotų profesionalių miego draugijų susirinkimą mokslininkai dalijosi tokiais atradimais apie nemigą patiriančius asmenis: jie rodė mažiau empatijos, pvz., matydami paveikslus su rankomis, į kurias įsmeigtos adatos; jie mažiau nerimavo dėl pinigų praradimo per azartinius lošimus; jie blogiau suvokė ir atpažino kitų žmonių emocijas; jie patys net nesuvokė, kad turi miego trūkumą.

Žinoma, nemiga paprastai tampa didelė problema tik tada, jei ji būna lėtinė - kai daug prasto miego naktų sumuojasi į didelį miego trūkumą, o tai gali sukelti sunkių, ilgai išliekančių komplikacijų.

Deja, šis reiškinys grasinasi virsti XXI a. fenomenu, ir tuo kaltinti reikia šiuolaikines technologijas.

Mėlynoji, kviečianti šviesa

Mokslininkai konstatavo, kad apskritai žmonės skiria miegui vis mažiau laiko. Jų nuomone, daugiausia tokį miego valandų mažinimą salima aiškinti internetu, išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, kurie leidžia žmonėms bet kuriuo paros metu leisti laiką socialiniuose tinkluose.

Daugelis tyrimų parodė, kad asmenims, kurie naudojasi bet kokiu šviesą skleidžiančiu prietaisu prieš eidami miegoti, reikia daugiau laiko užmigti, nes jie būna ne tokie mieguisti, ir jų miegas ne toks gilus, o iš ryto jie jaučiasi mažiau žvalūs.

Šių metų pavasarį prestižiniame medicinos žurnale The Lancet buvo paskelbta apie didžiausią šiai problemai skirtą tyrimą: jame pirmą kartą taip plačiai buvo stebėti vidinio laikrodžio sutrikimai -tyrime dalyvavo daugiau nei 91 tūkst. asmenų, kurių amžius 37-73 metai. Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Glazgo universiteto (University of Glasgow) paprašė tyrimo dalyvių savaitę mūvėti ant rankos akselerometrą, leidžiantį jiems nustatyti, kaip stipriai pažeidžiamas jų paros ritmas. Tyrėjai konstatavo, kad slinkimas per naujienas socialiniuose tinkluose vėlyvais vakarais komforto sąlygomis gali padidinti tikimybę, kad susiformuos įvairios psichologinės problemos, pvz., depresija, bipoliniai sutrikimai, neurotizmas, taip pat asmenys patirs vienatvę, mažesnį laimės pojūtį, bus mažiau patenkinti savo sveikata, turės lėtesnę reakciją. Kas dvidešimt penktas tyrimo dalyvis pasižymėjo neįprasto aktyvumo įpročiais - jie būdavo aktyvūs ne dieną, bet naktį, taip pat turėjo prastą miego higieną (pvz., apie vidurnaktį jie savo telefonuose dar tikrindavo feisbuką ar vidury nakties ruošdavo sau puodelį arbatos). Šiems dalyviams mokslininkai prognozavo 11 proc. didesnę tikimybę susirgti bipoliniais sutrikimais ir 6 proc. didesnę depresijos riziką.4

Ypač didelį nerimą ši problema kelia, kai kalbama apie moksleivius ir jaunimą. Daugelis tyrimų rodo, kad tarp jaunimo šis reiškinys yra populiariausias. Taip tyrimas apie 1101 Australijos vidurinių mokyklų moksleivį, kurių amžius 13-16 metų, atskleidė, kad blogos kokybės miegas (o toks jis buvo todėl, kad vėlai naktį tyrimo dalyviai rašydavo trumpąsias žinutes ar skambindavo) pablogino jų psichiką, pvz., prislėgė nuotaiką, mažino pasitikėjimą savimi ir silpnino gebėjimą spręsti problemas. Tyrėjai nurodė: „Telefonai kenkė miegui dvejopai: ryškia šviesa, kuri pažeidė natūralų paros ciklą, ir naujienomis, kurios, gautos prieš miegą, sukėlė pažintinį ir emocinį susijaudinimą.“5 Į melsvą šviesą, kurią skleidžia LED ekranai, mokslininkai pradėjo kreipti dėmesį prieš daugiau nei 15 metų. Tada buvo atrastas akies fotoreceptorių tipas, priimantis šviesą ryšium su paros ciklu, o ne vizualiai, kaip tai daro kiti fotoreceptoriai (kūgeliai ir stiebeliai). Šis fotoreceptorius, kuris yra itin jautrus mėlynajai šviesai, reguliuoja vidinį laikrodį, miegą ir žvalumą, taip pat hormonų, pvz., melatonino, reakciją. LED ekranų mėlynoji šviesa stabdo melatonino (miego hormono) sintezę, o tai yra potencialus paaiškinimas, kodėl, naudojantis technologijomis prieš pat miegą, kyla miego sutrikimų. Ypač tai sakytina apie vaikus ir paauglius, kurių akys yra jautriausios mėlynajai šviesai, - su amžiumi mėlynosios šviesos matymas silpsta.

Ne veltui daugelis gydytojų mano, kad šviesa - tai vaistai. Ji gali padėti, bet gali ir pakenkti. Svarbiausia - žinoti, kada ir kiek mums jos reikia. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie miegą.

Autorius. Inguna Mukane, tarptautinio žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako“

Šaltiniai:

  1. Sleep Drives Metabolite Clearance from the Adult Brain. Iš: Science, 2013-10-18 (internete: https://www.ncbi. nlm. nih.gov/pmc/articles/PMC3880190/)
  2. A Night's Sleep Cleans Brain of Harmful Toxins. Iš: Live Science, 2013-10-17 (internete: https://www. Uvescience. com/405 10-sleep-cleansbrain-harmful-toxins.html)
  3. What's lt Like to Hallucinate from Sleep Deprivation? Iš: VICE, 2015-06-30 (internete: https://www.vice.com/ en_us/article/exqvzw/whats-it-like-to-hallucinate-from-sleep-deprivation)
  4. Association of disrupted circodian rhythmicity with mood disorders, subjective wellbeing, and cognitive function: o cross-sectional study of 91105 porticipants from the UK Biobank. Iš: The Lancet, 2018 m. birželis, 5 (6), P507-514, 2018-06-01 (internete: https://www.thelancet.com/journals/lanpsy/article/ PIIS2215-0366(18)30139-1/fulltext)
  5. Mobile Phones in the Bedroom : Trajectories of Sleep Habits and Subsequent Adolescent Psychosocial Development. Iš: Child Dev, 2018 m. sausis; 89(1):66-77 (internete: https://www.ncbi.nlm.nih. gov/pubmed/28556891)

Medžiaga parengta pagal straipsnį „Miegas - vaistai “užterštom” smegenims“ Ko gydytojai tau nepasako.

Įvertink šį straipsnį. Prieš tai pakomentuodami, arba parašykite patys! Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.
Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais. Galima rašyti anonimiškai, po komentaro apačioje paspaudę Anonimas.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
29.09.2020 laikas 22:23 Organizmo valymas: pasiruošimas šaltajam sezonui
Ežiuolė ne veltui dar vadinama „kraujo valytoja“. O švarus kraujas - sveikas organizmas. Šis augalas aktyviai valo limfinę sistemą, kraują, inkstus ir kepenis.

Skaityti daugiau

29.09.2020 laikas 21:43 Kaip padidinti hemoglobino kiekį be vaistų

Sumalkite (praleiskite per) mėsmalę, tada sumaišykite 0,5 kg džiovintų abrikosų, razinų, nuluptų graikinių riešutų ir citrinų (su žievelė). Įdėkite 0,5 l medaus. Laikyti šaldytuve. Vartokite po vieną šaukštą 3 kartus per dieną. Galima užtepti ant batono ar duonos ir užsigerti arbata su citrina.

Skaityti daugiau

29.09.2020 laikas 19:44 Filipas Šnaideris ir požeminės NSO bazės
Ateiviai jau seniai turi požemines bazes Žemėje. Jie sudarė slaptą sutartį su JAV vyriausybe. Jų tikslas – įtvirtinti savo viešpatavimą planetoje, pakeisti žmonių prigimtį ir paversti juos būtybėmis su tam tikromis užprogramuotomis. Šią neįtikėtiną programą viešai demaskavo amerikiečių inžinierius F...

Skaityti daugiau

29.09.2020 laikas 08:23 Geriausi liaudies medicinos gydymo būdai nuo sąnarių skausmo

Sąnariai - labai svarbi mūsų organizmo dalis. Juk kaip sakoma, netepsi - nevažiuosi. Kaip sąnarius tausoti ir jais rūpintis, jeigu pradeda skaudėti, pataria liaudies medicina.

Skaityti daugiau

28.09.2020 laikas 21:38 Piratai ir lobiai „Lutine“
Ant krėslo kuriame sėdi anglų „Lloyd“ draudimo kompanijos prezidentas, išrėžtas užrašas: „Šis krėslas padarytas iš Jos Didenybės laivo „Lutine“ vairo, laivas sudužo 1799 metų spalio 9 dieną, žuvo visi laive buvę žmonės, išskyrus vieną“....

Skaityti daugiau

28.09.2020 laikas 21:02 Antpilas apsaugo nuo insulto
Šis augalas yra absoliučiai nepakeičiamas gydant ir atsigaunant po insulto, nes sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja medžiagų apykaitą, tonizuoja nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemas.

Skaityti daugiau