Tas nepamainomas jodas

Seniai pripratome prie minties, kad jodas - tai ne tik spiritinis vaistinės tirpalas, bet ir cheminis elementas, būtinas suderintai viso mūsų organizmo veiklai.

Jodas yra itin svarbus medžiagų apykaitos reguliatorius, ypač aktyviai veikia centrinės nervų sistemos ir širdies veiklą. Žmogaus organizme šio mikroelemento yra itin mažai - vos 20-30 mg - skydliaukėje, kur jis perdirbamas į hormonus ir reguliuoja normalią organizmo veiklą.

Jodo paros poreikis yra:

♦ kūdikiams (pirmieji 12 mėnesių) -50 mikrogramų (mkg)

♦ jaunesnio amžiaus vaikams (1-6 metai) - 90 mkg

♦ vidutinio amžiaus vaikams (7-12 metų) - 120 mkg

♦ vyresniems negu 12 metų vaikams ir suaugusiems - 150 mkg

♦ nėščioms ir maitinančioms moterims - 200 mkg.

Jodo trūkumas gali sukelti daugybę ligų. Paskutinių metų tyrimai įrodė, kad jodo deficitas sukelia ne tik liūdnai pagarsėjusią endeminę strumą.

Kai organizme trūksta jodo, susilpnėja imunitetas, vadinasi, didėja rizika susirgti infekcinėmis ligomis, silpnėja protinė veikla, apima bendras silpnumas, atsiranda problemų su regėjimu. Jodo nepakankamumas daro įtaką organizmui kiekvienoje žmogaus gyvenimo stadijoje. Jodo deficitas atsakingas už daugybę žmogaus fizinio ir psichinio vystymosi sutrikimų. Bet dažniausiai jodo trūkumas suaugusiems pasireiškia endemine struma, arba skydliaukės padidėjimu. Liga gali būti be skydliaukės funkcijų sutrikimo (eutiroidinė struma) ir su funkcijos sumažėjimu (hipotiroidinė struma).

Silpna skydliaukė

Skydliaukė - endokrininis organas, kurio dydis suaugusio žmogaus organizme neviršija 18-28 kubinių centimetrų. Tačiau jis yra nepaprastai svarbus žmogaus organizmo gyvybinei veiklai. Skydliaukė gamina ir į kraują išskiria hormonus, kurie reguliuoja smegenų vystymąsi, kaulinio audinio augimą, medžiagų apykaitą, širdies veiklą, intelektą.

Organizme nėra tokio organo ar sistemos, kuriems nereikėtų tireoidinių hormonų. Jie padeda aprūpinti organizmą energija, reikalinga ne tik mechaniniam darbui atlikti, bet ir visavertei medžiagų apykaitai, normaliai biosintezės procesų tėkmei, organizmo augimui ir vystymuisi, organizmo audinių atnaujinimui.

Kol žmogus gauna pakankamai energijos, jis yra žvalus, pilnas jėgų, sveikas ir džiaugiasi gyvenimu. Kai tik sutrinka nors viena energinė grandinėlė, žmogaus savijauta pablogėja. Jei energijos apykaitoje atsiranda didelių sutrikimų, žmogus suserga. Skydliaukės būklei tiesioginę įtaką daro jodas - nepamainomas jos sintetinamų hormonų komponentas.

Ar jums pakanka jodo?

Skaičiuojama, kad trečdalis pasaulio gyventojų gyvena didelės rizikos susirgti ligomis, kurias sukelia jodo trūkumas aplinkoje, sąlygomis. Ar pakankamai jodo gaunate jūs? Patikrinti nesunku!

Pirmiausia, jodo trūkumą rodo įvairios problemos: skydliaukės ligos, nevaisingumas, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas, mieguistumas, dažni vidurių užkietėjimai, polinkis sirgti peršalimo ligomis, širdies veiklos sutrikimai, plaukų slinkimas ir išretėjimas, nagų lūžinėjimas, nutukimas, pieno sumažėjimas ir greita laktacijos pabaiga maitinančioms mamoms.

Bet galima atlikti ir labai paprastą diagnostinį testą: ant bet kurios kūno vietos nupieškite jodo tinklelį. Jei po
dviejų valandų jis pranyks, reiškia, jūsų organizmui trūksta jodo ir reikėtų kreiptis į gydytoją. Ar bent jau pradėti vartoti daugiau jodo su maistu.

Patikrinti save galima ir pagal sumažėjusios skydliaukės funkcijos požymius:

• svorio didėjimas, nors apetitas blogas, sulėtėjusios reakcijos, sumažėjęs aktyvumas, refleksų

• sulėtėjimas, apatija;

• žemas, grubus balsas, klausos pablogėjimas, apsunkęs rijimas;

• šalčio netoleravimas, sausa pleiskanojanti oda, plaukų slinkimas, vokų pabrinkimas;

• pulso sulėtėjimas iki 45 dūžių per minutę, dusulys, stenokardija;

• polinkis į vidurių užkietėjimą, judesių koordinacijos sutrikimas, kaulų ir dantų vystymosi sutrikimas.

Iš kur gauti jodo?

Iš kur gauti jodo, jei jo trūksta jūsų organizmui? Jodas, kaip ir kiti mikroelementai, į žmogaus organizmą patenka daugiausia su maistu. Svarbiausia gamtiniai jodo šaltiniai - dirva, dirvos vandenys ir viskas, kas auga žemėje, taip pat jūros gėrybės. Ten, kur dirvoje trūksta šio mikroelemento, nemažai gyventojų serga jodo trūkumo sukeliamomis ligomis.

Bet vis dėlto daugiausia šio mikroelemento gauname su maistu. Jodo gausu jūrinėse žuvyse ir jūros gėrybėse - maždaug 800-1000 mg/kg; ypač daug jodo yra jūros dumbliuose, žuvų taukuose. Vaikai, kuriems tėvai duodavo gerti žuvų taukų, buvo apsaugoti ne tik nuo rachito, bet ir nuo jodo trūkumo. jodo kiekis mėsoje, piene, kiaušiniuose nėra toks didelis ir sudaro 10-16 mkg 100 g. Labai nedaug jodo yra vaisiuose ir daržovėse, bet vis dėlto reikia valgyti daugiau špinatų, burokėlių, bulvių, kopūstų, agurkų, obuolių, vynuogių, sojų, amerikinių akų.

Nepakanka jodo gauti, reikia dar tinkamai jį įsisavinti. Mokslininkai nustatė kai kurias medžiagas, kurios negatyviai veikia jodo įsisavinimą. Šių medžiagų yra kryžmažiedžiuose augaluose (pavyzdžiui, kopūstuose), batatuose, kai kuriose ankštinių rūšyse, garstyčių aliejuje, sorose. Be to, jodo trūkumą organizmą išprovokuoja chloruotas vanduo, tekantis iš mūsų čiaupų, konservantai, kuriuos kasdien valgome su naujamadiškais produktais, ir toksinis pramoninių atliekų poveikis.

Taip pat žinoma, kad jodo kiekiui maisto produktuose įtakos turi laikymo terminai ir sąlygos. Pavyzdžiui, laikant bulves, jodo kiekis jose gerokai mažėja, nuostoliai nuo spalio iki gegužės sudaro iki 64,5 %. Produktai, kurių laikymo terminai yra labai ilgi, netenka nemažai jodo.
Ir druska būna kitokia

Tačiau pats paprasčiausias ir patikimiausias būdas užkirsti kelią sveikatos problemoms dėl jodo trūkumo yra naudoti druską, kuri paprastai laikoma mūsų organizmo priešu. Tik druska nėra paprasta, tai joduota druska. Jos galima nusipirkti visose parduotuvėse. Jodo kiekis tokioje druskoje turi būti 40 +15 mkg/g. Paros druskos poreikis žmogui yra 5-6 g, todėl tokio jodo kiekio pakaks patenkinti kasdienius poreikius (100-200 mkg).

Tačiau, renkantis joduotą druską, reikia atsižvelgti į kelis dalykus. Druskos jodavimas nėra paprastas reikalas, jis turi savų paslapčių. Visi jodo junginiai yra nestabilios medžiagos, todėl druskos sodrinimui geriau naudoti patvariausių iš jų - kalio jodatą. Jodavimui geriau naudoti itin smulkaus malimo grupės druską, kuri ilgiau išlaiko savo sudėtyje jodą, skirtingai nuo žemesnės kokybės druskos, kurios sudėtyje priemaišų pavidalu yra tam tikrų metalų (pavyzdžiui, kalcio ir geležies), išstumiančių jodą iš jo junginių. Jodas yra lakus elementas, todėl greitai palieka druską, o po 2-3 mėnesių druskoje jodo nelieka nė pėdsako. Todėl atidžiai skaitykite, kas parašyta ant druskos pakuotės.

Rinkdamiesi joduotą druską, nepamirškite kelių taisyklių:

♦ Nekaupkite didelių druskos atsargų - jodas, laikui bėgant, išgaruoja. Druska dėl to nesugenda, tačiau pasidaro paprasta druska.

♦ Druską laikant atviroje druskinėje, jodas išgaruoja maždaug per keturis mėnesius; celofaninėje pakuotėje - per 7-8 mėnesius; sandariai uždarytame plastmasiniame ar mediniame indelyje druską galima laikyti ištisus metus.

♦ Atidarę druskos pakuotę, perpilkite druską į indą su sandariu dangteliu ir laikykite sausoje vietoje, kur nepatenka saulės spinduliai.

♦ Termiškai apdorojant maistą, dalis jodo gali suirti. Siekiant išlaikyti šį mikroelementą, sriubą ar košę sūdykite ne virimo pradžioje, o pabaigoje. Arba viską ruoškite be druskos, o jos įberkite jau lėkštėje, pagal skonį.

Vartojant joduotą druską, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

Vartojant per daug joduotos druskos, gali atsirasti skydliaukės susirgimų.

Konservuojant gali pablogėti produktų skoninės savybės.

Ne visiems galima vartoti joduotą druską - tada rekomenduojama vartoti druską su mažesniu natrio kiekiu, kurios galima nusipirkti vaistinėje.

Vaistai su jodu

Dar vienas jodo trūkumo profilaktikos metodas - vartoti vaistinius preparatus su jodu. Tačiau daugumą tokių preparatų galima vartoti tik gydant ligas, atsiradusias dėl jodo trūkumo, o ne šiaip sau, profilaktiškai. Todėl reikia labai atidžiai perskaityti vaisto instrukciją, informaciją, kada galima jį vartoti. Geriausia pasitarti su gydytoju. Tas pats ir su liaudies medicinos receptais. Geriau pasistengti nevartoti gryno jodo, nes jo perteklius gali
būti pavojingas organizmui. Pateiksime keletą patikrintų ir saugių patarimų dėl jodo trūkumo sukeltų ligų, pavyzdžiui, strumos, gydymo ir profilaktikos:

♦ Putinų uogas supilti į stiklainį, užpilti medumi, laikyti mėnesį. Vartoti tuščiu skrandžiu po valgomąjį šaukštą.

♦ Gera profilaktika, gydant strumą, yra kasdienis aptrynimas su šviežia ąžuolų žieve; galima naudoti ir džiovintą, bet reikia išmirkyti.

♦ Prieš naktį vartoti po pusę arbatinio šaukštelio jūros kopūstų, užgeriant vandeniu. Gydymo kursas - nuo 15 iki 30 dienų. Po 2 mėnesių gydymo kursą galima kartoti.

♦ Paimti 1 kg juodavaisių aronijų ir 1 kg cukraus. Aronijas susmulkinti, sumaišyti su cukrumi. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.

♦ 10 dienų prieš miegą daryti jodo tinklelį ant skydliaukės srities ir aprišti pūkine skarele, ryte nuimti. Paskui daryti 10 dienų pertrauką.

♦ Žydėjimo pradžioje surinkti sidabražolių žolę ir šaknis, susmulkinti 20 g, užpilti stikline vandens, laikyti karštoje orkaitėje 4-6 valandas, paskui nukošti. Išgerti dienos bėgyje per tris kartus. Kartoti po 2-3 dienų, palaipsniui didinant koncentraciją.

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, receptų, norite pranešti naujieną, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.