Ateivių pėdsakas 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristiniuose aktuose

2001 metų rugsėjo 11 dieną pasaulį šokiravo beprecedentinė teroristinė ataka Niujorke ir Vašingtone. Tą dieną buvo sugriauti du Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Iki šiol tragedijos aplinkybės kelia daug klausimų, kurie gimdo įvairias teorijas, tarp jų ir teoriją apie nežemiškų civilizacijų dalyvavimą šiuose įvykiuose.

Lemtinga diena

Priminkime, kas nutiko tą nelemtą 2001 metų rugsėjo 11 dieną. Anot oficialios versijos, ankstų rytą, gerai koordinuodami veiksmus, į lėktuvus prasibrovę teroristai maždaug vienu metu užgrobė keturis lėktuvus, kurie išskrido iš Logano, Daleso ir Niuarko. Ataką surengę islamo fundamentalistai naudojo šaltuosius ginklus, balionus su ašarinėmis ir pipirinėmis dujomis, grasino panaudoti sprogmenis. Pilotų vietas užėmė specialiai skraidyti išmokę smogikai, jų valioje atsidūrė masyvūs avialaineriai, sveriantys daugiau kaip po 140 tonų. Išvystę maždaug 850 kilometrų per valandą greitį, pripildyti 30-35 tūkstančiais litrų aviacinio kuro, lėktuvai teroristų rankose virto valdomais reaktyviniais sprogmenimis.

8.46 val. vietiniu laiku pirmas iš užgrobtų “Boeing” lėktuvų, skrisdamas visu greičiu, įsirėžė į šiaurinį Pasaulinio prekybos centro bokštą 94-98 aukštų lygyje. Po 16 minučių į katastrofos vietą atvykusios filmavimo grupės visam pasauliui tiesioginiame eteryje parodė, kaip antras lėktuvas taranavo ir pietinį bokštą. Dar po pusvalandžio pasiekė neramios žinios iš Vašingtono: trečias užgrobtas lėktuvas įsirėžė į Pentagono pastatą, palikdamas penkių metrų skylę ir įsirėždamas 95 metrais į pastato vidų. Įsirėžę lėktuvai pažeidė pagrindines konstrukcijas ir sukėlė didelius gaisrus. Oficialioji versija tvirtina, kad dėl aukštos temperatūros pagrindinės konstrukcijos susilpnėjo, išsikraipė ir neišlaikė. Praėjus valandai po susidūrimo su lėktuvu, nugriuvo pietinis bokštas-dvynys. Šiaurinis išsilaikė ilgiau, bet galiausiai nuvirto ir jis. Sugadintos komunikacijos, į šalis išsilaksčiusios dangoraižių nuolaužos rimtai apgadino nemažai aplinkinių pastatų. Viename iš jų prasidėjo gaisras, ir po tam tikro laiko jis pakartojo abiejų bokštų likimą.

Neišdegė teroristams tik su paskutiniu lėktuvu: jo keleiviai, per telefoną sužinoję apie įvykusias atakas, susirėmė su teroristais ir bandė atimti iš jų lėktuvą. Šis “Boeing” nukrito už 240 kilometrų į šiaurę nuo Vašingtono.

Per ataką Niujorke ir Vašingtone žuvo 2606 žmonės. Kartu su žmonėmis, kurie buvo užgrobtuose lėktuvuose, teroristų išpuolio aukų skaičius padidėjo iki 2977 žmonių. Dvidešimt keturi žmonės iki šiol laikomi dingę be žinios.

Beprecedentiniai savo mastais teroristiniai aktai sukėlė Amerikoje tikrą paniką. Kelias dienas erdvė virš JAV buvo visiškai uždaryta komerciniams skrydžiams, joje nuolat patruliavo karinių oro pajėgų naikintuvai. Siekiant užtikrinti JAV piliečių saugumą, buvo išplėstos specialiųjų tarnybų ir prezidento galios.

Priėmus taip vadinamą “Patriotinį aktą”, teisėsaugos organai gavo teisę brautis j privatų piliečių gyvenimą, buvo klausomasi telefoninių pokalbių ir stebima elektroninė korespondencija. Teisminė policijos ir žvalgybos tarnybų priežiūra buvo panaikinta.

Kalboje, kurią iškart po 2001 metų rugsėjo 11 dienos įvykių pasakė tuometinis JAV prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis, buvo paskelbta “karo prieš terorizmą” pradžia. Tikslas - Osamos bin Ladeno suėmimas ir teroristinės grupuotės “Al-Qąeda”, kuri buvo apkaltinta šio teroristinio išpuolio organizavimu, likvidavimas. Nuo šiol vienu iš svarbiausių savo užsienio politikos uždavinių Amerikos vyriausybė laikė kovą su teroristinėmis organizacijomis visame pasaulyje.

Pirmo paskelbto karo akto ilgai laukti neteko: 2001 metų spalio 7 dieną prasidėjo JAV ir jų sąjungininkų įsiveržimas į Afganistaną, kurį kontroliavo radikalus islamistinis Talibano judėjimas. Tai sukūrė rimtą precedentą, kuris leido ateityje organizuoti atviras ir slaptas operacijas Irake, Livijoje, Sirijoje. Kartu buvo didinamas amerikiečių kariškių kontingentas įvairiose pasaulio šalyse, modernizuojama kariuomenė ir reformuojamos specialiosios tarnybos.

“Kam tai naudinga?”

Šis dar nuo senovės Romos laikų žinomas principas daug metų verčia tyrėjus abejoti oficialios tyrimo komisijos išvadomis. Ar yra bent viena pusė, kuriai teroristiniai aktai atnešė naudos?

Jau tikrai ne Osamai bin Ladenui, kurį medžiojo JAV. Ilgus metus jis slapstėsi rūsiuose ir urvuose, kol jį vis dėlto aptiko amerikiečių specialiosios tarnybos. Bin Ladeną galima vadinti, kaip nori, bet jis tikrai nebuvo kvailys - keista būtų manyti, kad jis nenumatė keršto už tūkstančių žmonių žūtį. Gal tai buvo naudinga ne pačiam Osamai, o grupuotei “Al-Qąeda”? Irgi abejotina: organizacija gavo tokį rimtą smūgį, kad tai labai susilpnino grupuotę, ji buvo faktiškai suskaldyta į dalis.

Dažnai galima girdėti tokią versiją: visi šie baisūs įvykiai buvo naudingi JAV vyriausybei. Ji pati ir suplanavo
teroristines atakas. Tačiau net ir įsivaizdavus, kad trys tūkstančiai piliečių vienu metu buvo paaukoti dėl kažkokių nežinomų tikslų ir svetimų ambicijų patenkinimo, tokia versija vis vien turi rimtų trūkumų.

Kas turima galvoje? Ilgi ir nelabai sėkmingi karai Afganistane ir Irake rimtai susilpnino Amerikos ekonomiką, išprovokavo didelį skolos augimą ir galiausiai ekonomikos krizę. Nauda šiuo atveju abejotina.

Kaip tik todėl, kad suinteresuotą pusę mūsų planetoje surasti nepaprastai sudėtinga, kai kurie ufologai - iš pradžių JAV, o paskui ir visame pasaulyje - atkreipė dėmesį į tai, kad 2001 metų rugsėjo 11 dienos įvykiuose gali būti ieškoma ateivių pėdsakų.

Ekspertų nuomone, mūsų planetą nusižiūrėjo bent jau dvi nežemiškos civilizacijos, žinomos kaip “pilkieji” ir “reptiloidai”. Šiaip jau Žemė iki šiol dar netapo ateivių kolonija tik dėl kelių priežasčių: pirma, abi rasės konkuruoja tarpusavyje dėl įtakos mūsų planetai; antra, atvira konfrontacija su žmonija šiuolaikiniame jos vystymosi etape negarantuoja vienareikšmiškos pergalės.

Nors ateiviai seniai pralenkė mus pagal technologijų lygį, jiems tenka įveikti milžiniškus atstumus, kad pasiektų Žemę, vadinasi, nutikus rimtam konfliktui, iškiltų tiekimo problemų. Todėl įsiveržimas gali ir nepasisekti.

Norint susitvarkyti su šia problema, žmoniją reikia visokiais įmanomais būdais susilpninti. Ateiviai tam naudoja įvairius metodus: į maistą diegia GMO, sukelia globalinį atšilimą, provokuoja pasaulines ekonomines krizes ir karus. Kaip tik dėl paskutinės minėtos prie-
žasties ateiviai galėjo organizuoti JAV ataką 2001 metais.

Žiūrėkite patys: po bokštų-dvynių nugriovimo viena iš stipriausių valstybių pasaulyje buvo įtraukta į eilę konfliktų ir taip susilpninta. JAV prasidėjusi ekonominė krizė pasklido visame pasaulyje ir sukėlė daugybę problemų. Konfliktai Afganistane ir Irake išjudino pasaulinių santykių sistemos stabilumą tuo momentu, kai valstybės, regis, pradėjo pamažu suderinti savo ir bendrus interesus. Pradėjo braškėti Europos Sąjunga, buvo pristabdyti integraciniai Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų procesai. Vienas po kito planetoje pradėjo kilti kariniai konfliktai, revoliucijos, tarpusavio vaidai. Ar tai ne žmonijos silpninimas? Ir kam tai naudinga? Atsakymas kyla pats savaime.

Įkalčiai prieš ateivius

Taigi, ufologai tvirtina, kad jie nustatė motyvą, kuriuo vadovavosi kosminiai ateiviai, organizuodami teroristinius aktus prieš dvidešimt metų. Dabar, vadovaujantis detektyvinio tyrimo logika, reikia rasti įkalčius.

Reikia pasakyti, kad jų pakanka. Ateiviai “pripėdavo” nemažai - gal neįvertino žmonių gebėjimo analizuoti, gal ne visai perprato žmonių psichologiją apskritai. Šiaip ar taip, keistenybių, kurių neįmanoma paaiškinti kitaip, kaip tik ateivių įsikišimu, rugsėjo 11 dienos tragedijoje apstu.

Paimkime, pavyzdžiui, Pentagono ataką. Ji įvyko, praėjus pusvalandžiui, po įvykių Niujorke, t.y. tuo momentu, kai, atrodytų, bet kas turėti sunerimti ir pradėti atidžiai stebėti dangų, ar neskrenda dar vienas lėktuvas su islamistais link kokio nors pastato?

Neužmirškime taip pat, kad Pentagonas yra Amerikos ginkluotųjų pajėgų vadavietė, jis itin saugomas nuo bet kokių atakų ir iš bet kurios pusės. Tai kaip tokioje situacijoje buvo galima nepastebėti didžiulio keleivinio lainerio? Kur buvo oro gynybos sistemos, kur buvo naikintuvų aviacija? Kodėl vienu metu sutriko triguba Pentagono gynybos sistema nuo užpuolimų iš oro? Visiškai neaišku.

Toliau: kodėl lėktuvas, kurio sparnų plotis - 38 metrai, pastate padarė tik penkių metrų skylę? Nejaugi sparnai, tarsi mostelėjus burtų lazdele, susitraukė prieš susidūrimą? Dar keisčiau atrodo tai, kad fotografijose tos vietos, kur j Pentagono pastatą įsirėžė lėktuvas, nematyti jo nuolaužų. Susidaro įspūdis, kad jokio lėktuvo net nebuvo.

Ufologai mano, kad taip ir yra. Lėktuvas, lekiantis į JAV kariuomenės būstinę, buvo tik holograma, kuri supo ateivių paleistą sviedinį iš specialaus, Žemėje nežinomo lydinio. Pramušęs didžiulę skylę pastate, sviedinys suskilo į molekules, nepalikęs jokių pėdsakų. Taip buvo užmaskuoti pėdsakai, nurodę tikruosius tragedijos kaltininkus.

Nemažai įtarimų ir dėl Pasaulinio prekybos centro bokštų sugriovimo aplinkybių. Paskelbus oficialias tyrimo išvadas, daugeliui žmonių kilo tas pats klausimas: kaip gelžbetoninės konstrukcijos, kurios galėjo atlaikyti žemės drebėjimus, “sugebėjo” sugriūti susidūrusios su lėktuvais? Mažai tikėtina, kad gaisras keliuose viršutiniuose aukštuose, nors ir pagreitintas tonomis aviacinio kuro, galėjo būti toks karštas, kad išlydė ir visai susilpnino pagrindines plienines konstrukcijas. Daugiaaukščiai pastatai visame pasaulyje ne kartą degė, bet nė vienas iš jų iki šiol nenugriuvo.

Nepriklausomi tyrėjai daro išvadą: bokštų sunaikinimas buvo labiau panašus į kontroliuojamą nugriovimą. Šią teoriją neva patvirtina tai, kad dangoraižių nuolaužos sugriuvo gana tvarkingai, sugriauta ir palyginti nedaug aplinkinių pastatų. Be to, stulbinantis buvo ir pastatų sugriovimo greitis: maždaug 10 sekundžių. Tai kur kas mažiau, negu reikia gaisrui.

Aiškindami šias keistenybes, ufologai pateikia teoriją, kad ateiviai sugriovė dangoraižius, naudodami rentgeno lazerį - arba “razerį”. Jo
spinduliai nematomi žmogaus akiai ir vaizdo kameroms, tačiau jo galingumo pakanka gelžbetoninėms konstrukcijoms supjaustyti. Būtent šie spinduliai sukėlė gaisrus, o paskui ir sugriovė bokštus dvynius. O lėktuvai, kaip ir Pentagone, buvo tik holograma.

Kaip įrodymą, kad buvo naudotas razeris, ufologai pateikia užfiksuotą padidėjusį radiacinį foną “teroristinio akto” rajone, taip pat nuotraukas, kuriose matyti lygiai - tarsi peiliu - nupjautos metalinės sijos, rastos Pasaulinio prekybos centro griuvėsiuose.

Į klausimą, kas gi nutiko su keturių “teroristų” užgrobtų lėktuvų keleiviais, atsakyti labai paprasta: juos visus pagrobė ateiviai. Kaip žinia, ateiviai ne vieną kartą pasiimdavo žmones į savo kosminius laivus, todėl kažin ar būtų nesugebėję to padaryti ir šį kartą.

Neabejotinai atsiras nemažai skeptikų, kurie suabejos nežemiškų civilizacijų dalyvavimu dvidešimties metų senumo įvykiuose. Taip, jie turi tokią teisę. Tačiau tegul tie itin nepatiklūs žmonės dar kartą išanalizuoja visus 2001 metų rugsėjo 11 dienos tragedijos nenuoseklumus ir pagalvoja, kam tai galėjo būti naudinga. Galbūt tada jie rimčiau žiūrės į kvalifikuotų mokslininkų ufologų išvadas.