Kuo gali būti naudinga gamtos terapija?

Gydančią gamtos galią esame patyrę kiekvienas, tačiau paskutinįjį dešimtmetį gamtos terapiją – kaip oficialų tam tikrų ligų pagalbinį būdą jau taiko kai kurios psichikos sveikatos pažangiausius metodus pripažįstančios šalys.

Prieš kelerius metus oficiali gamtos terapijos praktika startavo ir Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje. Ji, kaip tikima, turėtų pasiteisinti gydant aukštu kraujospūdžiu, nerimo epizodais ir laimės pojūčio stoka besiskundžiančius diabetu sergančius pacientus. Būti gamtoje atliekant tam tikrus pratimus, užduotis, rekomenduojama ir psichikos sveikatos sutrikimų turintiems, nuo streso kenčiantiems, širdies ir kt. ligomis sergantiems asmenims.

Stebėkite, prenumeruokite, spauskite patinka, ir laukite naujų vaizdo įrašų Gamtos Terapija iš namų, džiaukimės gamta, kol dar jų neiškirto... (paranormal.lt):

Šaltiniuose apie gamtos terapiją rašoma, jog buvimas gamtoje teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Teigiama, kad bent 90 minučių per dieną praleidus miške, akivaizdžiai nuslopsta procesai toje galvos smegenų srityje, kuri paprastai siejama su depresija. Gamta daro įtaką ne tik mažindama kraujo spaudimą, nerimo jausmą ir didindama laimės pojūti, bet ir slopindama agresiją, aktyvumo bei dėmesio sutrikimus, gerindama skausmo kontrolės mechanizmus, stiprindama imuninę sistemą, be to, kaip teigiama gamtos poveikio sveikatai tyrimų suvestinėje, apie jos teikiamą naudą dar žinome tikrai ne viską ir kasdien išsiaiškiname ką nors naujo.

Psichoterapeutai (ir kartu sertifikuoti gamtos ir miško terapijos gidai) Giedrė Žalytė ir Julius Neverauskas dalinasi savo požiūriu į gamtos ir miško terapiją. Kiekvienas turime galimybę pasinaudoti gamtos ir miško terapiniu poveikiu pastebint gamtą aplink save: medį, paukštį, žolę, dangų…

Taip pat šiame video susipažinsite su keletu paprastų praktikų, padedančių patirti susijungimo su savimi ir aplinka jausmą, o kartu sumažinti stresą bei įtampą ir pasijusti saugiau.

Psichoterapija gamtoje

Pašnekovai tikina, kad laikas būnant atvirame ore gamtoje yra naudingas, tačiau dar didesnę naudą galime gauti specialių gamtos ir miško terapijos praktikų metu. Tokios praktikos turi tikrą psichoterapinį, psichologinę pusiausvyrą ir stabilumą didinantį poveikį. Gamtos ir miško terapijos esmė – buvimas gamtoje ir susijungimas su ja visais pojūčiais. Užsiėmimų metu nėra tikslo toli nueiti ar pasiekti kitokių rezultatų. Skiriame laiko įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pajusti ją per lietimą, uoslę ir kitus pojūčius.

Skubantiems

Kartais kasdienybės rutinoje sunku rasti laiko ištrūkti į gamtą, ypač miestiečiams. Vis dėlto pašnekovai tikina, kad gamta visuomet yra šalia, mieste taip pat. Atvykusiems iš kitų, tankiai gyvenamų šalių žmonėms Lietuvos miestai atrodo kaip ištisi parkai. Tereikia įsižiūrėti ir pamatysime, kad kur bebūtume, aplink beveik visada galima rasti žalumos.

Gamtos terapijos praktika, kuri vadinasi „Sėdėjimo vietelė“, galima užsiimti bet kur, mieste taip pat. Tereikia vieną ar keletą kartų per savaitę nueiti į pasirinktą malonią vietą lauke ir joje tiesiog pasėdėti apie 15 minučių.

Pašnekovė G.Žalytė tokią vietą yra išsirinkusi netoli Neries, Žirmūnuose. Joje šalia nedidelio uosio yra suolelis, aplink auga ir kitų medžių, matyti upė. Ši vieta apie 10 minučių kelio pėsčiomis nuo jos namų, tad turėdama pusvalandį, gamtos terapijos specialistė gali ten nueiti, truputį pabūti ir grįžti. Šios praktikos esmė – leisti po truputį kurti santykiui su pasirinkta vieta gamtoje ir ją tyrinėti, pažindintis su ja įvairiais metų laikais, įvairiu paros metu, būnant įvairių nuotaikų.  

Net namuose galima auginti keletą augaliukų, jais rūpintis, stebėti juos ir bendrauti. Be abejo, tai irgi turės teigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.

ŽMOGAUS INSTITUTO INF.