Mirties spinduliai -aferos su superginklu istorija

Turėti mirtį nešančius spindulius kaip super ginklą visada buvo didelė kariškių svajonė. Apie tokius spindulius daug kas žino iš Aleksejaus Tolstojaus mokslinio fantastinio romano "Inžinieriaus Garino hiperboloidas", kuriame aprašytas lazerinio ginklo prototipas. Apie mirties spindulių išradimą kartkartėmis pranešdavo garsūs mokslininkai. Bet kartais kariškius tiesiog vedžiodavo už nosies apsukrūs šarlatanai.

Šyrerio afera

1916 metais, per Pirmąjį pasaulinį karą, priešakinėse linijose sanitaru tarnavo toks prancūzas Šyreris. Savo vadui jis pareiškė, kad dar taikos metais sugebėjo išgauti nežinomos rūšies spinduliavimą, panašų į rentgeno. Vadas nusiuntė naujai iškeptą “mokslininką” aukščiau.

Bandymams tęsti Šyreris pareikalavo parūpinti jam mokslinės įrangos ir cheminių reaktyvų. Paslaptingos manipuliacijos su prietaisais ir radioaktyviomis medžiagomis, fotografijos, padarytos naudojant “skvarbiuosius” spindulius, ir pareiškimas, kad jie jau žudo sliekus šešių colių atstumu, kariškiams padarė įspūdį. Aukšti pareigūnai pripažino šį “išradimą” strategiškai svarbiu reikalu, kuris galėjo užtikrinti greitą ir lengvą pergalę prieš vokiečius. Paslaptingų “mirtinų” spindulių išradėjui buvo suteiktas kapitono laipsnis, primygtinai buvo pareikalauta palikti sliekus ramybėje ir pereiti, pagaliau, prie priešų naikinimo - jam skubiai buvo pastatytas slaptas objektas, buvo skirta radijo stotis. 

Žinoma, sėdėti užnugaryje, spygliuota viela apsuptame barake, ir daryti bandymus, sukant galvas ekspertams, gerokai maloniau, negu rizikuoti gyvybe fronto linijoje. Prancūzų kariškių delegaciją, atvykusią į objektą, pritrenkė jo tyrimų rezultatai.

Šyrerio fotografijos, padarytos naudojant “skvarbiuosius” spindulius, pritrenkė ir garsius gydytojus V. Haringamą bei E. Baulį. “Britų medicinos žurnale” šios fotografijos pasirodė su antrašte “Vidaus organų vaizdavimas elektriniu metodu”. 

Londono universiteto profesorius V. Votsonas kruopščiai ištyrė fotografijas. Jis ir pastebėjo, kad jos padarytos pagal paveikslėlius su plunksna, ir pareiškė, kad “mirtini” spinduliai yra visiška apgaulė. Kariškiai toliau tikėjo Šyreriu ir pasiūlė jam su “paslaptingais” spinduliais padaryti per atstumą svarbių priešo objektų nuotraukų, taip pat užfiksuoti radijo stočių spinduliavimą. Geriausia iš jo padarytų nuotraukų, kaip paaiškėjo, buvo perfotografuota nuo angliško žurnalo “Radio”. Tada ir kilo skandalas. 

“Mirtinų” spindulių išradėjui buvo pažemintas karinis laipsnis, jis stojo prieš karo teismą. Teisėjai nesugebėjo suformuluoti jam kaltinimo. Šyreris buvo apkaltintas valstybinių lėšų iššvaistymu, jam paskirta kalėjimo bausmė, o po amnestijos jis vėl atsidūrė savo pulke. Drąsiai kovojo, buvo padovanotas, sužeistas ir paguldytas į karo ligoninę. 

Toliau “išradėjo” pėdsakai dingsta. 

Tačiau su “mirties spinduliais” dirbo ne tik avantiūristai. 

Nikolos Teslos pareiškimas

Nikola Tesla buvo žymus išradėjas, fizikas, inžinierius. Fizikoje jo vardu pavadintas elektromagnetinės indukcijos matavimo vienetas. Daugybės mus supančios šiuolaikinės technikos pasiekimų pagrindą sudaro šio genialaus išradėjo patentai. Jis buvo vienas iš “radijo tėvų”, jis buvo ir aiškiaregis, turėjo įvairių paranormalių gebėjimų. Tesla gerai jautė metafiziką ir paliko žmonijai išradimų, kurie rėmėsi jo unikalia pranašavimo dovana.

Apie Tešlą parašyta daug. Kai kurių “fokusų”, kuriuos jis demonstravo daugybei žiūrovų, mokslininkai negali paaiškinti iki šiol. Liudininkai su siaubu pasakojo apie mokslininko išsišokimus, kuriais jis gąsdino juos savo laboratorijose ir pasaulinėse parodose. Generatorius jo pastatytame bokšte skleidė žaibus, kurie, griaudžiant griaustiniui, trankėsi į žemę, o kartą jis, naudodamas šį savo išradimą, “uždegė dangų virš okeano per tūkstančius mylių! ” Buvo kalbama, kad Tesla žongliravo su kamuoliniais žaibais ir sudėdavo juos į lagaminą. Jo rankose lempos užsidegdavo net be kaitinamojo siūlelio. 

Kartą Tesla pareiškė, kad išrado “mirties spindulius”, kurių veikimo nuotolis buvo iki 400 mylių. Tie spinduliai neva galėjo numušti tūkstančius lėktuvų kelių kilometrų aukštyje. Kažin, ar jis blefavo, belieka tik spėlioti, kodėl jo išradimo nepanaudojo kariškiai. Po oficialios Teslos mirties (nors yra žinių, kad buvo kremuotas jo antrininkas) iš seifo paslaptingai dingo ir daugiau niekada nebuvo rasti slapti dokumentai, kurie būtų galėję atskleisti daugybę jo išradimų paslapčių. 

Markonio spinduliai

Ne mažiau žinomas ir kitas išradėjas, kuris veikė šioje srityje.

Apie “mirtinus” italo Gulielmo Markonio spindulius žinoma gerokai daugiau. Jis įėjo į istoriją kaip žmogus, sukūręs šiuolaikinės ryšio sistemos pagrindus. 1900 metais jis organizavo kompaniją “Markonio bevielis telegrafas”, 1909 metais tapo Nobelio premijos laureatu fizikos srityje, 1930 metais išrinktas Italijos karališkosios akademijos prezidentu. 

XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje buvo daug kalbama, rašoma (net nufilmuotas kino filmas) apie taip vadinamus mirties spindulius, kuriuos galima naudoti kaip gynybinį ginklą. 1936 metų liepos mėnesį Markonis fašistinio diktatoriaus Musolinio akyse pademonstravo savo įrenginio veikimą autostradoje šiauriau Milano. Markonis įjungė kažkokį prietaisą, ir visi tuo metu tame kelyje buvę automobiliai sustojo. Jų elektroniniai užvedimo įtaisai nustojo veikti. Pasimetę vairuotojai puolė tikrinti automobilių elektros įrangą ir žvakes. Tik po pusvalandžio judėjimas atsinaujino.

Musolinis aukštai įvertino Markonio prietaiso veikimą. Anot gandų, Romos popiežius Pijus XII pripažino šį prietaisą velnišku ir rekomendavo Musoliniui priversti Markonį sunaikinti visus dokumentus bei skaičiavimus. 

Koviniai lazeriai

Mirties spindulių kūrimas - karinė paslaptis, ir ne visada ji būna paviešinama. Nepaisant atrodančio lazerių įrenginių paprastumo, procesai, kurie sudaro jų veiklos pagrindą, nepaprastai sudėtingi, nepaaiškinami klasikinės fizikos požiūriu.

Pirmą kartą kietakūnis mažo galingumo rubino lazeris buvo panaudotas 1968 metais naktiniame mūšyje per sovietų ir kinų pasienio konfliktą Damansko saloje Amūro upėje. Plonam raudonam spinduliai patekus ant akies tinklainės, kinų kareiviai apakdavo per kelias minutes, tarp jų kilo panika. Bet toks lazeris buvo greičiau psichologinis ginklas. 

Toliau lazerių kūrimo darbai vyko keliomis kryptimis. 1967 metais Sovietų Sąjungoje pirmą kartą pasaulyje buvo sukurtas gazodinaminis lazeris, kurį jau buvo galima naudoti kaip kovinį ginklą. Pagal konstrukciją jam artimi yra cheminis ir elektros iškrovų lazeriai. Didžiausias dujinių lazerių trūkumas yra tas, kad jie išskiria daug šilumos veikdami. Tai riboja galingumo didinimą jų masės vienetui. Lazeriams reikalingi labai aukštos įtampos ir didelės galios maitinimo šaltiniai. 

Perspektyvus yra laisvųjų elektronų lazeris, neturintis kitų konstrukcijų trūkumų. Generacijos dažnį galima keisti plačiame diapazone, gintis nuo jų labai sudėtinga. Naudojant impulsinius cheminius lazerius, gaminami priešraketiniai kompleksai. Griaunantis optinio lazerio spinduliavimo poveikis remiasi raketų terminiu šildymu. Pradeginami kuro bakai, elektronika ir valdymo sistemos. Smogiamoji impulsinio spinduliavimo banga sugadina nutaikymo sistemas ir gali sukelti sprogstamųjų medžiagų detonaciją kovinėje galvutėje. 

Lazeriai su vandeniliu ir fluoru laikomi labiausiai tinkamais naikinti kovines galvutes kosmoso erdvėje. Amerikiečių kosminiai tokio tipo lazeriai, vieną kartą įkrovus, gali paleisti 20-30 salvių, kurios pataiko į taikinį per dvi-tris sekundes. 

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... tikrinkite faktus. Patiko pasidalinkite.