Manęs prašė tave išduoti

Jie buvo jauni ir nerūpestingi. Georgijui 25, Lizai 20. Visas gyvenimas priešaky!

Tą vasaros dieną Georgijus pasiėmė iš tėvo mašiną ir jie dviese nuvyko prie ežero. Diena tik prasidėjo, o saulė jau kaitino. Tikėdamiesi pasimėgauti poilsiu ir bendravimu vienumoje, jaunuoliai juokavo ir džiūgavo.

Kelias driekėsi priešais juos ir tai buvo laimė!

Georgijus žiūrėjo į Lizą – vėjas plaikstė jos plaukus, ji primerkė akis ir ramybė užliejo jos veidą.

– Pasipiršiu jai , – galvojo jis.

– Tiesiog šiandien. Ir tėvams ji patinka. Ir protinga, ir graži. Net draugai pavydi…

Į kelią išbėgo kiškis. Jis staigiai nuspaudė stabdžius, mašiną užnešė. Juos ilgai sukiojo, trenkė į stulpą, išmetė į priešpriešinę juostą…

Ji šaukė iš skausmo, o jis bučiavo jos kojas ir dejavo. Už rankų laikyti Lizos jis negalėjo, todėl kad jų nebuvo. Jai nutraukė rankų riešus. Georgijus beveik nenukentėjo. Jis mėtėsi tai prie mylimosios, tai prie mašinos, blaškėsi ir ne visai suprato, ką daro. Kažkas iškvietė greitąją. Jo į mašiną neįleido ir jis pats turėjo pasiekti miestą.

…Visą laiką, kol leido gydytojai, jis buvo šalia Lizos. Laikas nustojo egzistavęs.

Namie jis paskelbė tėvams, kad veda Lizą. Motina ėmė verkti, o tėvas ir brolis vienu balsu atkalbinėti. Jie sakė, kam jam luošė, jis sugadins sau gyvenimą. Dar ras jauną ir sveiką, o su šia mergina gyvenimas jau nesusiklostys, paskui gailėsis.

Georgijus netikėjo savo akimis ir ausimis. Tik neseniai jie sveikino Lizą, vadino dukra. O dabar uždėjo jai kryžių per vieną akimirką.

Jis susirinko daiktus ir išėjo pas Lizos motiną. Moteris tylėdama įsileido jį į namus. Sielvartas juos suvienijo. Georgijus neprašė motinos atleidimo už Lizą, jis tiesiog pasakė:

– Aš myliu ją ir būsiu su ja iki dienų pabaigos. Aš nė karto to nepasigailėsiu, o ji bus laimingiausia pasaulyje. Viską padarysiu jai. Man daugiau nieko nereikia.

Jekaterina tyliai apsiverkė. Taip jie ir apsigyveno trise. Po traumos Liza iš naujo mokėsi daryti įprastus dalykus. Visame kame jai padėjo vyras. Taip, jie susituokė beveik iškart išrašius iš ligoninės. Savo žiedą Liza pasikabino už virvelės ant kaklo.

…Restorane garsiai grojo muzika. Kompanija šventė 30-ąsias santuokos metines. Tai buvo Georgijus ir Liza. Pasenę, pražilę, bet laimingi. Už stalo sėdėjo penki jų vaikai ir septyni anūkai.