CŽV agentas prisipažįsta mirties patale: ‘Aš nužudžiau Bobą Marley’

79 metų į pensiją išėjęs CŽV pareigūnas Bilas Okslis (Bill Oxley) po to, kai pirmadienį buvo paguldytas į Mercy ligoninę Meino valstijoje ir jam buvo pasakyta, kad gyventi liko kelios savaitės, padarė keletą stulbinančių prisipažinimų. Jis tvirtina, kad 1974-1985 m. Amerikos vyriausybei įvykdė 17 žmogžudysčių, įskaitant muzikos ikonos Bobo Marlio (Bob Marley) nužudymą.

Okslis, 29 metus dirbęs CŽV operatyviniu darbuotoju ir turėjęs aukščiausio lygio leidimą dirbti su slapta informacija, teigia, kad organizacija dažnai jį pasitelkdavo kaip samdomą žudiką, kad nužudytų asmenis, kurie galėjo kelti grėsmę agentūros tikslams.

Būdamas išmokytas snaiperis ir šaulys, Okslis taip pat turi nemažai patirties naudojant netradicinius žalos kitiems padarymo metodus, pavyzdžiui, nuodus, sprogmenis, sukeltus širdies priepuolius ir vėžį.

79 metų operatyvininkas teigia, kad žmogžudystes vykdė nuo 1974 m. kovo iki 1985 m. rugpjūčio, t. y. tuo metu, kai, pasak jo, CŽV "buvo įstatymas sau pačiai". Jis sako, kad priklausė trijų narių operatyvinei grupei, kuri vykdė politines žmogžudystes visoje šalyje ir kartais užsienio šalyse.

Dauguma jų aukų buvo politiniai aktyvistai, žurnalistai ir profsąjungų lyderiai, tačiau jis taip pat prisipažįsta nužudęs kelis mokslininkus, medicinos tyrėjus, menininkus ir muzikantus, kurių idėjos ir įtaka "kėlė grėsmę Jungtinių Valstijų interesams".

Jis tvirtina, kad jam nekilo problemų įvykdyti Bobo Marlio nužudymą, nes "buvau patriotas, tikėjau CŽV ir neabejojau agentūros motyvacija. Visada supratau, kad kartais reikia aukotis dėl didesnio gėrio".

Tačiau B. Okslis prisipažįsta, kad Bobas Marlis išlieka išskirtinis tarp jo aukų, nes jis buvo vienintelė auka, kuriai jis "ką nors jautė".

"Kiti buvo asilai. Bobas Marlis buvo Bobas Marlis. Tada nebuvau arčiau ilgaplaukio hipio nei dabar, bet turiu pripažinti, kad Bobo muzika mane sujaudino. Ji turėjo tam tikrą galią man."

Jis teigia, kad dėl Bobo Marley mirties jaučia "dvejopus jausmus". Viena vertus, Marlis buvo "geras žmogus, graži siela", turėjęs "gilių meninių gabumų", kuris nenusipelnė, kad jo gyvenimas būtų nutrauktas. Tačiau, pasak B. Okslio, Bobas Marlis taip pat kėlė pavojų CŽV tikslams ir kėlė grėsmę Jungtinių Amerikos Valstijų egzistavimui:

"Jam pavyko sukurti revoliuciją, kurioje muzika buvo naudojama kaip galingesnė priemonė nei kulkos ir bombos. Bobas Marlis 1976 m. kėlė labai rimtą grėsmę pasauliniam status quo ir paslėptiems galios tarpininkams, įgyvendinantiems savo naujos pasaulio tvarkos planą. Agentūros požiūriu, Bobas Marlis buvo pernelyg sėkmingas, pernelyg garsus, pernelyg įtakingas... Jamaikos rastamanas, kuris savo lėšas ir šlovę ėmė naudoti visame pasaulyje siekdamas paremti CŽV tiesiogiai prieštaraujančius tikslus... Tiesą sakant, jis pats sau pasirašė mirties nuosprendį."

"Nėra taip, kad mes jo neįspėjome. Pasiuntėme kelis vaikinus apšaudyti jo namų Kingstone", - sako M. Okslis, turėdamas omenyje šaudymą Marley rezidencijoje, po kurio dainininkui buvo sužeista ranka ir krūtinė.  "Turėjome jam žinutę. Įspėjome jį apie situacijos, kurioje jis atsidūrė, rimtumą. Jis neklausė."

"Po dviejų dienų, kalnuose, aš įkišau jam smeigtuką".

Kaip CŽV nužudė Bobą Marlį

Praėjus dviem dienoms po to, kai Bobui Marley į kairę ranką šovė vienas iš trijų užpuolikų, užklupusių dainininką ir kelis jo komandos narius jo namuose Kingstone, ir trumpam atsidūręs ligoninėje, Bobas Marley išvyko į apsaugines Mėlynųjų kalnų kalvas ir praleido laiką aukščiausiame Jamaikos taške, repetuodamas būsimam koncertui.

Pasak Okslio, jis pasinaudojo spaudos įgaliojimais, kad galėtų patekti pas Bobą Marley jo atsiskyrimo Mėlynuosiuose kalnuose metu. Jis prisistatė esąs garsus fotografas, dirbantis "New York Times", ir įteikė Bobui Marliui dovaną.

"Padovanojau jam "Converse All Stars" porą. 10 dydžio. Kai jis pasimatavo tinkamą batą, sušuko: "OUUUUCH".

"Tai ir buvo viskas. Jo gyvenimas baigėsi čia ir tada. Vinis bate buvo užkrėstas vėžio virusais ir bakterijomis. Jei jis pradūrė jo odą, o taip ir įvyko, tai buvo labos nakties slaugytojas".

"Šeštojo dešimtmečio pabaigoje, septintojo dešimtmečio pradžioje Jungtinėse Valstijose buvo įvykdyta nemažai rezonansinių kontrkultūros veikėjų nužudymų. Kai atėjo Bobo Marlio metas, manėme, kad subtilumas yra svarbiausias dalykas. Daugiau jokių kulkų ir išpurkštų smegenų."

Okslis sako, kad paskutiniaisiais gyvenimo metais palaikė glaudžius ryšius su B. Marley, užtikrindamas, kad Paryžiuje, Londone ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gauti gydytojų patarimai "greičiau pagreitins jo mirtį, o ne išgydys". Jis mirė nuo vėžio 1981 m. gegužę. Jam buvo vos 36 metai.

Paskutinė Bobo Marlio nuotrauka, likus kelioms dienoms iki jo mirties.

"Kai paskutinį kartą mačiau Bobą prieš mirtį, jis buvo nusiėmęs dredus (į virvę panašios plaukų sruogos, susipynus plaukai), o jo svoris krito kaip akmuo", - sako jis.

"Jis buvo labai atsitraukęs, neįtikėtinai mažas. Jis mažėjo mūsų akivaizdoje. Vėžys padarė savo darbą."

"Ta diena, kai jis mirė Majamyje, neabejotinai buvo vienas sunkiausių momentų mano karjeroje. Jaučiausi tikrai blogai. Ilgą laiką nesijaučiau patogiai dėl savo vaidmens jo mirtyje. Bet galiausiai supratau, kad tai reikėjo padaryti dėl Amerikos."