Velniškai taiklus ir už širdies griebiantis straipsnis

„Mūsų laikų paradoksas yra tai, kad turime aukštus statinius, bet mažai kantrybės, plačias magistrales, bet siauras pažiūras.

Išleidžiame daugiau, bet turime mažiau, perkame daugiau, bet džiaugiamės mažiau.

Turime didelius namus, bet mažesnes šeimas, daugiau patogumų, bet mažiau laiko.

Turime geriausią išsilavinimą, bet mažiau proto, geriausias žinias, bet blogiau vertiname situaciją, turime daugiau ekspertų, bet ir daugiau problemų, geriausią mediciną, bet blogesnę sveikatą.

Geriame per daug, rūkome per daug, leidžiame pinigus per daug neatsakingai, juokiamės per mažai, važiuojame per greitai, supykstame per daug lengvai, miegoti einame per vėlai, prabundame pernelyg pavargę, skaitome per mažai, per daug žiūrime televizorių ir per retai meldžiamės.

Padidinome savo pretenzijas, tačiau sumažinome vertybes. Kalbame per daug, mylime per retai ir nekenčiame pernelyg dažnai. Žinome, kaip išgyventi, bet nežinome, kaip gyventi. Prie žmogaus gyvenimo pridedame metus, bet nepridedame gyvenimo prie metų.

Pasiekėme Mėnulį ir sugrįžome, bet sunku eiti gatve ir susipažinti su nauju kaimynu.

Užkariaujame kosmines erdves, bet ne dvasines.

Darome daugiau, bet ne geriausius darbus.

Valome orą, bet užteršiame sielą.

Privertėme paklusti mums atomą, bet ne savo prietarus.

Rašome daugiau, bet sužinome mažiau.

Planuojame daugiau, bet pasiekiame mažiau.

Išmokome skubėti, bet ne laukti.

Sukuriame naujus kompiuterius, kurie saugo daugiau informacijos ir išmeta srautus kopijų nei anksčiau, bet bendraujame vis mažiau.

Tai greito maisto ir blogo virškinimo, didelių žmonių ir mažų sielų, greito pelno ir sunkių tarpusavio santykių laikas.

Šeimos pajamų ir skyrybų augimo, gražių namų ir sugriautų šeimos židinių laikas.

Trumpų atstumų, vienkartinių vystyklų, vienkartinės moralės, vienos nakties ryšių, antsvorio ir tablečių, kurios daro viską – sujaudina mus, nuramina mus, nužudo mus – laikas.

Pilnų vitrinų ir tuščių sandėlių laikas.

Laikas, kai technologijos leidžia jums gauti šį laišką ir tuo pačiu metu pasidalinti juo arba paprasčiausiai nuspausti „Ištrinti“.

Atminkite ir skirkite daugiau laiko tiems, kuriuos mylite, nes jie su jumis bus ne amžinai.

Prisiminkite ir karštai priglauskite prie savęs artimą žmogų, nes tai yra vienintelė brangenybė, kurią galite atiduoti iš širdies, ir ji nekainuoja nė cento.

Atminkite ir sakykite „myliu tave“ mylimiems žmonėms, bet iš pradžių tai iš tikrųjų pajuskite.

Bučinys ir apkabinimas, kylantys iš širdies, gali ištaisyti bet kokį nemalonumą.

Prisiminkite ir laikykitės už rankų, vertinkite momentus, kai esate kartu, nes vieną dieną šio žmogaus nebebus šalia jūsų.

Raskite laiko meilei, raskite laiko bendravimui ir raskite laiko galimybei pasidalinti viskuo, ką turite pasakyti.

Todėl, kad gyvenimas matuojamas ne įkvėpimų ir iškvėpimų skaičiumi, o momentais, kai užima kvapą!“