Kodėl žmonės kelia balsą, kai pykstasi?

Kartą mokytojas paklausė mokinių:

– Kodėl žmonės kelia balsą, kai pykstasi?

– Turbūt jie praranda kantrybę, – svarstė mokiniai.

– Bet kam kelti balsą, jeigu antras žmogus yra šalia tavęs? – klausė mokytojas.

Mokiniai tik gūžčiojo pečius. Jie niekada apie tai nesusimąstė.

Tada mokytojas tarė:

– Kai žmonės pykstasi ir tarp jų auga nepasitenkinimas, jų širdys atitolsta. O kartu – ir sielos. Kad išgirstų vienas kitą, jiems tenka kelti balsą. Ir kuo stipresnė jų nuoskauda bei pyktis, tuo garsiau jie šaukia. O kas nutinka, kai žmonės įsimyli? Jie nekelia balso, o kalba labai tyliai. Jų širdys visai šalia ir atstumas tarp jų beveik išnyksta.

– O kas nutinka, kai žmones valdo meilė? – paklausė Mokytojas. – Jie net nešneka, tik šnibždasi. Kartais nė žodžių nereikia – viską pasako jų akys.

Nepamirškite, kad pykčiai atitolina jus vieną nuo kito, o pakeltu balsu pasakyti žodžiai dar labiau padidina šį atstumą. Nepiktnaudžiaukite tuo, nes ateis diena, kai atstumas tarp jūsų bus toks didelis, kad neberasite kelio atgal.