Viskas paprasta: kažkas nepatinka – keisk, o ne skųskis

Dažnai, kai žmogus blogai padaro savo darbą, jis pasipiktina: „Ar jūs žinote, kiek man už tai moka?!”. Žinau. Ir nesuprantu, ką tu čia veiki. Mano manymu, viskas paprasta: nepatinka – nedirbk. Ir taip viskame kame.

Nepatinka gyventi su šiuo žmogumi – negyvenk.

Su tavimi blogai elgiasi verslo partneriai – keisk juos.

Blogai atrodo kostiumas – atiduok tam, kam jis tinka nepriekaištingai.

Blogai miegi – pasirūpink savo dvasine būsena.

Blogai jautiesi – gydykis.

Nepatinka gyventi šioje šalyje – išvažiuok.

Daryk, o ne skųskis.

Jeigu nieko nedarai ir nekeiti, reiškia tau ir taip patinka.

Būk sąžiningas su savimi – tau patinka.

Patinka zyzti.

Patinka skųstis.

Patinka kentėti.

Patinka būti auka.

Patinka jausti užuojautą.

Patinka, kai už tave sprendžia ir tau padeda.

Patinka nieko nedaryti su savo gyvenimu. Ramu. Nuspėjama. Tai tavo komforto zona.
Sėdėti mėšle – tai tavo komforto zona.

Tame ir yra visa prasmė. Didžiausia gyvenimo prasmė. Jeigu tu ne auka, tai kas? Jeigu nesiskųsti, ką darysi? Juk teks kažką daryti. Jeigu pašalinsi šią prasmę „man nepakeliamai sunku, bet aš nešu savo kryžių”, kas liks? Kur tu eisi be savo kryžiaus? Kaip tu išvis be jo gyvensi?

Sprendimas nieko nespręsti – irgi sprendimas. Pasirinkimas nieko nekeisti – irgi pasirinkimas. Jeigu darai tokį pasirinkimą, būk su juo, pripažink jį, gauk bonusų, mėgaukis juo. Bet nekvaršink galvos kitiems. Jie neprivalo žaisti tavo žaidimų.

Pripažink: tu esi ten, kuri nori būti. Tame visa tiesa.