Kaip vandenį iš čiaupo padaryti gydomuoju?

Žmonės, kurie nuolat geria tyrą tirpimo vandenį, pavyzdžiui, kalnų gyventojai, gyvena daug ilgiau nei miestiečiai, nieko nežinodami apie imuniteto problemas, vitaminų poreikį ir daugybę įvairių ligų. 

Tirpsmo vanduo gerina medžiagų apykaitą, valo ir jaunina organizmą. 

Tirpsmo vanduo yra lygios skaidrios struktūros, panašios į žmogaus ląstelės struktūrą, todėl organizmas jį suvokia kaip giminingą artimą produktą. Patekęs į organizmą, tirpsmo vanduo išstumia ir pakeičia senas ląsteles, kurios išnaudojo savo galimybes, ir taip smarkiai pagreitina medžiagų apykaitą, prisidėdamas prie gana greito organizmo valymo ir atjauninimo. Be to, tirpsmo vanduo dėl savo didelio vidinio energijos potencialo suteikia žmogui daug jėgų, žvalumo, energijos. Ne kartą pastebėta, kad žmonės, geriantys tirpsmo vandenį, tampa ne tik sveikesni, bet ir darbingesni, padidėja smegenų aktyvumas, darbo našumas, gebėjimas lengvai spręsti sudėtingas problemas. 

Ką daryti žmogui, gyvenančiam toli nuo gamtos šaltinių? Tokį vandenį galima pasigaminti namuose. 

Ruošiant geriamą vandenį, geriau imti švarų vandenį. Naudojant vandenį iš čiaupo, patartina jį perfiltruoti buitiniu filtru. Filtruotą vandenį plastikiniame butelyje, geriau emaliuotame puode, įdėti į šaldymo kamerą. Po tam tikro laiko vanduo apsitraukia ledu. Šiame lede yra koncentruotos molekulės sunkaus vandens, užšąlančio +3, 8 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Todėl neužšalusį vandenį perpilti į kitą indą ir vėl pastatyti šaltyje. O pirmąjį indą atitirpinti ir vandenį nupilti. Kai šaltyje pastatytame puode užšals maždaug 2/3 vandens, neužšalusį vandenį išgerti: jame susikaupia cheminės priemaišos ir mineralinių druskų perteklius. Puode likęs ledas ir yra užšaldytas geriamas vanduo. Prieš vartojimą jį reikia atšildyti tik kambario temperatūroje. Jokiu būdu negalima jo kaitinti, nes prarandamos gydomosios savybės. 

Siekiant pagerinti gydomąsias vandens savybes, reikia jį kelias valandas palaikyti saulėje, kad vanduo pasikrautų saulės ir dangaus energijos. Taip jis įgauna gyvojo vandens savybių. Gyvasis vanduo yra tas vanduo, kuris yra po atviru dangumi: upės, ežerai. Negyvasis vanduo teka po žeme, o mes kasdien jį geriame iš čiaupo. Gyvasis vanduo prasiskverbia visur ir viską atgaivina. Negyvasis vanduo pasižymi priešingomis savybėmis. Jis stabdo visus organizme vykstančius procesus, viskas sustingsta ir sustoja. Tai amžino miego vanduo. 

Ypač gerai pastatyti vandenį nakčiai po atviru dangumi per Kalėdas. 

Įdėti į jį keletą silicio kristalų, kad sveikata būtų labai gera. Arba prisotinti sidabru, įdėjus į indą sidabrinį daiktą. 

Vandenį taip pat galima įmagnetinti, praleidus jį pro magnetinį piltuvėlį arba kuriam laikui padėjus šalia jo magnetą. Įmagnetintas vanduo turi nuostabių savybių. Jis tampa tarsi skystesnis, lengviau įsigeria į kraują, prasiskverbia pro mažiausius kapiliarus, tirpdo druskų sankaupas ir jas šalina. Tai labai lengva patikrinti: kai naudojamas įmagnetintas vanduo, ant virdulio beveik nesusidaro kalkių nuosėdų. 

Galiausiai vandenį galima harmonizuoti su klasikine muzika, paukščių giesmėmis, bangų garsais. Mokslininkai teigia, kad informacija gerai “įsirašo” vandens struktūrose, vėliau susilieja su organizmu. Ir jis suskambės galingai, kaip vandenyno bangų garsai; darniai kaip geras orkestras; harmoningai ir lanksčiai kaip smuikas.

Beje, tirpimo vandenį rekomenduojama gerti netrukus po ištirpimo, tada jis turi didžiausią jėgą. Nelaukite, kol bus pripildyta stiklinė, gerkite tirpimo vandenį po kelis gurkšnius, tada efektas bus didesnis. 

Vandeniui pagyvinti reikės 2 stiklinių arba puodelių (metaliniai indai netinka). Į vieną iš jų įpilti vandens maždaug iki pusės ir pradėti jį pilstyti iš stiklinės į stiklinę, viršutinę pakeliant aukščiau, susidaro tarsi nedidelis krioklys. Ir taip pilstyti maždaug 40-50 kartų. Krisdamas iš aukščio, vanduo prisisotinta deguonies, mirga kibirkštimis ir tarsi šypsosi. Tai jau yra beveik gydomasis tikras kalnų upės vanduo.