SKRANDŽIO KATARAS su nepakankamu skrandžio sulčių rūgštingumu

Visų rūšių skrandžio katarai daugiausia gydomi dieta, sumaniai parenkant maistą ir jo vartojimo būdus. Vaistai šiuo atveju yra antraeilės svarbos. 

Esant nepakankamam skrandžio sulčių rūgštingumui, pacientas turėtų maitintis taip: mėsos sriubos iš šviežios liesos mėsos, šviežios žuvies sriubos, aliejuje kepta liesa mėsa ar žuvis, smegenys, grietinėlė ar grietinė. Kietą maistą reikia kruopščiai sutrinti (susmulkinti), tačiau kai kas lieka nesusmulkinta, pavyzdžiui, bandelių plutelės, minkšta, gerai išvirta mėsa, nes kramtymo procesas sukelia skrandžio sulčių išsiskyrimą, o tai, esant mažam rūgštingumui, yra labai svarbu. Garnyrui duodama raugintų kopūstų su kmynais, raugintų keptų obuolių, iš prieskonių - svogūnų, česnakų, raugintų kopūstų sulčių ir kt. Maisto pasirinkimas skrandžio ligoniams turėtų priklausyti ir nuo kitų virškinimo organų veiklos.

Būtina rūpintis burnos ir dantų švara, o kartais skrandžio katarą lydintys kepenų ir žarnyno veiklos reiškiniai (viduriavimas) verčia atitinkamai keisti pasirinktą maistą. 

Maistas turi būti neriebus. Iš riebalų galima vartoti sviestą ribotais kiekiais. Augaliniai aliejai draudžiami. Per 6 savaites pacientas turi kasdien tuščiu skrandžiu suvalgyti 1/2 stiklinės raugintų kopūstų ir išgerti tiek pat sulčių iš tų pačių kopūstų. Po 30 minučių po kopūstų suvalgymo pacientas išgeria 1 stiklinę nuoviro iš šių žolelių mišinio: jonažolių - 40 g, širdažolių - 40 g, kraujažolių - 30 g, paprastųjų trūkažolių - 30 g, vaistinių žvirbliarūčių - 20 g. Jei pacientas linkęs į vidurių užkietėjimą, dar įdėti šaltekšnių žievės. Viską sumaišyti. 4 valgomuosius šaukštus mišinio (su kaupu) užpilti 1 1 vandens (tai daryti kasdien iš vakaro) ir nakčiai dėti į orkaitę. Ryte pavirti 5-7 minutes, skaičiuojant nuo virimo pradžios, nukelti nuo ugnies ir uždengtą nuovirą palikti 30 minučių pastovėti, tada perkošti. Pacientui duodama visa stiklinė šio iš naujo pašildyto nuoviro po kopūstų. Po to seka pusryčiai (virintas pienas, bandelė, sviestas, 2 kiaušiniai) ir po 30 minučių vėl karštas žolelių nuoviras.

Likęs nuoviras paskirstomas 4 kartams likusiai dienos daliai, kaskart praėjus 1 valandai po valgio. 

Pacientas pats reguliuoja šaltekšnių žievės kiekį minėtame augalų mišinyje, siekiant išvengti vidurių užkietėjimo, bet ir nesukelti stipraus vidurių atlaisvinimo. Jei viduriai smarkiai atlaisvėję, laikinai šaltekšnių žievės visiškai atsisakyti, o esant vandeningoms išmatoms, vaistažolių vartojimą nutraukti vienai parai. 

Vakarienei - 2 stiklinės šviežio rūgpienio be grietinės su batono riekele. Juodos duonos negalima. Rekomenduojama mesti rūkyti. Per savaitę leidžiama išgerti 200 ml gero kagoro, o vasarą - 2 skardines alaus. Vasarą leidžiama valgyti visų rūšių uogas, ypač vyšnias ir serbentus, taip pat galima gerti rūgštokus kompotus. 

Iš vaistų duodamos karčiosios žolelės, bet ne pelynai, o jonažolės.