Senoviniai metaliniai spaustuvai

Viena mįslingiausių archeologijos paslapčių - senoviniai spaustuvai, naudojami blokams tvirtinti, randami visame pasaulyje. Kas ir kada mūsų protėviai išmoko naudotis tokia technologija?

Ir kaip ji atsirado ikikolumbinėje Peru ir Bolivijoje, senovės Egipte ir Kambodžoje, esančiose skirtinguose žemynuose ir nutolusiose vienas nuo kito tūkstančius kilometrų?

Spektrografinė išlikusių Pietų Amerikos ikikolumbinių laikiklių analizė parodė, kad jie buvo pagaminti iš labai neįprasto lydinio, kurį sudarė 95,15 % vario, 2,05 % arseno, 1,70 % nikelio, 0,84 % silicio ir 0,26 % geležies.

Ši sudėtis įdomi, nes Bolivijoje nėra nikelio telkinių. Tyrimai taip pat parodė, kad metalas buvo pilamas į jau esamus griovelius, o tai rodo, kad buvo naudojama nešiojamoji lydymo krosnis, galinti išlaikyti aukštą temperatūrą.

Be to, ištyrus tuščias kiaurymes po Puma Punkos spaustukais nustatyta, kad jose yra platinos - metalo, kuris lydosi tik 1768,3 °C (1768,3 °F) temperatūroje.