Baalbeko megalitai: milžiniška daugiau nei 1600 tonų sveriančių akmenų paslaptis

Baalbekas - tai archeologinės vietovės Libane pavadinimas. Tai milžiniška megalitinė platforma, kurios tikrasis amžius archeologams ir tyrėjams tebėra paslaptis, todėl jie gali tik spėlioti apie tikrąją šios senovinės megalitinės vietos kilmę. Ji yra rytų Libane, 86 km į šiaurės rytus nuo Beiruto miesto, Bekaa slėnyje, netoli sienos su Sirija. Vietovė laikoma labai šventa, nes šventykla pastatyta ant sugriauto piliakalnio, todėl dar iki graikų ir romėnų laikų ši didinga vieta buvo laikoma šventa.

Archeologijoje esama įvairių nuomonių dėl tikslaus vietovės amžiaus. Pasak tradicinių archeologų, tai buvo finikiečių šventykla, skirta dievui Baalui, graikų miestas Heliopolis (Saulės miestas), o nuo imperatoriaus Augusto laikų - romėnų kolonija. Tiesa, tikslus amžius tebėra paslaptis, tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad šiam senoviniam megalitiniam paminklui yra mažiausiai 12 000 metų, bet gali būti ir daugiau nei 20 000 metų.

Archeologų bendruomenėje susižavėjimą, nuostabą ir ginčus sukėlė terasa arba platforma, ant kurios stovėjo romėnų šventykla dievo Jupiterio garbei, o atsižvelgiant į pamatinių akmenų dydį, labai mažai tikėtina, kad tai buvo graikų ar romėnų šventykla.

Didžiulė platforma, ant kurios buvo pastatyta šventykla, yra didinga, tačiau šiandien iš jos likę tik kelios kolonos. Tai statinys, kurio šiuolaikiniai archeologai ir inžinieriai negali paaiškinti, atsižvelgdami į "oficialiai" pripažintą istoriją ir amžių. Kai kurie mano, kad istorija, kalbant apie Baalbeką, viską supainiojo.

Vienas iš labiausiai intriguojančių megalitų yra Trilitonas, o štai geriausia dalis: trys kolosalūs 22 m ilgio, 4,5 m aukščio ir 3,5 m pločio blokai. Jų svoris svyruoja nuo vieno iki dviejų tūkstančių tonų. Šie trys didžiuliai megalitai stovi vienoje eilėje su šešiais granito blokais, kurių kiekvienas yra 10 metrų ilgio ir 4 metrų aukščio ir sveria daugiau nei 300 tonų. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad šie megalitai nėra "pamatų akmenys", kaip visada buvo skelbiama, nes, regis, buvo svarbu, kad didžiausi akmenys būtų padėti viršuje, o ne apačioje, dėl to visa struktūra tapo apversta aukštyn kojomis.

Taigi kaip jiems pavyko pervežti šias neįtikėtinas struktūras? Šiandien šiuolaikiniams inžinieriams būtų sunku transportuoti 50 tonų sveriantį bloką. Atrodo, kad senovės žmonės lengvai gabeno neįtikėtino dydžio akmeninius blokus. Šiandien mes negalime to padaryti taip lengvai.

Oficialus archeologų siūlomas paaiškinimas yra tas, kad šiuos didžiulius akmens blokus statė ir gabeno tūkstančiai žmonių, naudodami paprastą techniką, pavyzdžiui, lazdas ir akmenis. Kai kurie tyrėjai mano, kad matematiškai neįtikėtina ir praktiškai neįmanoma, kad didžiulius akmenis perkeltų ir pakeltų grupės žmonių su primityviais įrankiais. Taigi, jei jie neturėjo technologijų, panašių į mūsų šiandienines, kaip jie tai padarė?

Ar įmanoma, kad senovės inžinieriai prieš tūkstančius metų galėjo naudotis aukščiausios klasės technologijomis? Visoje šioje istorijoje kažkas nesutampa - yra per daug paslapčių. Galbūt mums trūksta kažko svarbaus, kažko, kas galėtų paaiškinti, kaip senovės žmonės visame pasaulyje prieš tūkstančius metų sugebėjo pastatyti šiuos neįtikėtinus statinius.

Baalbekas Libane buvo pastatytas iš akmeninių blokų, sveriančių nuo 1 00 iki 1 600 tonų.

Šie akmenys buvo išgaunami mažiausiai už kilometro esančiuose karjeruose - atstumas neatrodo toks didelis, tačiau nepamirškite šių akmenų svorio. Įsivaizduokite, kiek daug technikos ir kokio dydžio sunkvežimiais mes šiandien gabentume šiuos akmens luitus.

Kaip įmanoma, kad senovės žmonės sugebėjo gabenti šiuos didžiulius blokus, sustatyti juos į vietą ir padaryti taip, kad jie tobulai priglustų vienas prie kito. Pagrindinė archeologijos kryptis neturi jokio supratimo, kaip jie tai padarė.

Kas, kada ir kodėl pastatė Baalbeką? Tai dažniausiai užduodami klausimai, kai kalbama apie Baalbeką. Šie didžiuliai megalitai buvo nukalti, pernešti per labai atšiaurią vietovę, o tada labai tiksliai sustatyti į vietą, kad būtų sukurtas tvirtas ir nepajudinamas daugiau kaip 400 000 m2 ploto pamatas.

Kalbant apie vietovės amžių, kai kurie tyrinėtojai mano, kad Baalbeko ištakos yra daug senesnės nei romėnų okupacija. Mokslininkai nesutaria, kas buvo šių įspūdingų statinių statytojai, kada, kaip ir kodėl jie buvo pastatyti.

Šių megalitų tikslumas stulbina, jie išdėstyti taip, kad tarp jų netilptų joks popieriaus lapas. Kai kurie mano, kad beveik neįmanoma priskirti šių megalitinių statinių finikiečių, graikų ir romėnų statytojams, kad ir kokie geri architektai ir inžinieriai jie būtų buvę.

Šiuolaikinis mokslas nepajėgus tinkamai paaiškinti šios senovinės megalitų statybos paslapties. Kai kurie tyrinėtojai siūlo alternatyvius paaiškinimus; pasak Chatelain, "tokio dydžio blokus turėjo iškalti ir ten pastatyti milžinai arba civilizacijos, žinojusios levitacijos ir antigravitacijos paslaptis, atstovai".

Andrew Collinso teigimu, pirmąjį Baalbeko miestą prieš Didįjį tvaną pastatė Kainas, Adomo sūnus, kurį Dievas ištrėmė į "Nodo žemę", esančią "į rytus nuo Edeno", už tai, kad jis nužudė savo gerąjį brolį Abelį, ir pavadino jį savo sūnaus Enocho garbei. Manoma, kad citadelė per tvaną virto griuvėsiais, o daug vėliau ją atstatė milžinų rasė, vadovaujama Nimrodo, "galingo medžiotojo" ir "Šinaro karaliaus" iš Pradžios knygos.

Kaip ir daugelio kitų senovės paminklų, tarp jų Puma Punku, Ollantaytambo, Teotihuakano ir kt..., Baalbeko megalito statyba staiga nutrūko statymo etape. Netikėtai tyrėjai netoliese aptiko dar vieną didžiulį akmeninį bloką. Jis iš dalies palaidotas ir yra tokių matmenų: 19,6 m (64 pėdų) ilgio, 6 m (19,6 pėdų) pločio ir apie 5,5 m (18 pėdų) aukščio. Mokslininkai mano, kad šis didžiulis akmens luitas sveria apie 1 650 tonų, todėl tai yra didžiausias žinomas senovės akmens luitas. Kyla klausimas, kodėl buvo nutrauktos statybos?