Poltergeistas Grotono ūkyje, Konektikute

Straipsnis apie šį keistą poltergeisto atvejį buvo paskelbtas 1908 m. rugsėjo 28 d. laikraštyje "Great Bend Tribune".

Veiksmo vieta - ūkis Grotono mieste, Konektikuto valstijoje, JAV. Ūkyje gyveno pagyvenusi pora, 70 metų ponas Hemstedas ir jo žmona, ramiai ir taikiai gyvenę santuokoje daugiau kaip 30 metų, ir 13 metų sūnėnas Frenkis Gardneris bei jo jaunesnis brolis, kuriuos jie buvo įsivaikinę.

Jų ūkis nebuvo mažas, todėl Hemstedai samdė darbininkus jam dirbti. Poltergeisto metu čia dirbo 16-metis kaimynų berniukas Gilbertas Edvardsas ir trys suaugę darbininkai.

Jis prasidėjo staiga, kai senelis Hemsteadas stovėjo šalia namo esančiame kukurūzų lauke. Kamuolys, su kuriuo paprastai žaisdavo berniukai, staiga iš viršaus nukrito jam po kojomis, o kai senolis pažvelgė į tą pusę, pamatė, kad antrojo aukšto lange šmėžuoja skuduras, tarsi kažkas juo mosuotų.

Hemstedas nedelsdamas įėjo į namą, pakilo į antrąjį aukštą, tik pamatė, kad šis kambarys buvo visiškai tuščias ir jame nieko nebuvo. Be to, jis sužinojo, kad name apskritai nėra jokių berniukų, o visi darbininkai yra išėję į lauką. Jis nustebo, bet netrukus šį įvykį pamiršo.

Tačiau po kelių dienų name atsirado naujas keistumas. Pupelės, kurios gulėjo palėpėje džiūti, atsidūrė išmėtytos po visus kambarius. Ir netrukus buvo pastebėta, kad pupelės pačios juda!

"Žinoma, pupelės kartais džiūsta ankštimis, o karštą dieną išsiskleidžia ir skraido, bet niekada nemačiau, kad pupelės galėtų nusileisti palėpės laiptais, judėti po kambarį, kirsti kampus ir kristi ant grindų. Šiaurės rytų kambaryje buvo pupelė, kuri išlindo iš šiaurinės sienos, plaukė per kambarį, apėjo siuvimo mašiną ir, atlikusi kelis staigius judesius, nukrito ant grindų."

Tada kamuoliai, su kuriais berniukai žaisdavo, bet jau seniai buvo pamiršti, patys ėmė riedėti ant grindų. 

"Kamuoliai, kurių berniukai nelietė jau kelis mėnesius, pradėjo judėti po namus. Jie riedėdavo pro duris, pereidavo kambarį ir sustodavo. Įsitikinome, kad tai ne berniukų darbas, nes panašūs dalykai vykdavo ir tada, kai berniukų nebūdavo namuose."

Dviejų aukštų Hemsteadų dvaras buvo pastatytas seniai, tai buvo tvirtas ir solidus namas. Anksčiau jame nieko neįprasto nebuvo nutikę, o patys Hemsteadai buvo dideli skeptikai antgamtinių reiškinių atžvilgiu, ypač jie teigė tvirtai netikintys vaiduokliais ir prietarais.

Tada Hemstedai stebėjo, kaip palėpės laiptais žemyn ir į kambarį įkrito prieš daugelį metų pamestų senų surūdijusių raktų ryšulys. Senukas tuoj pat užlipo į palėpę, bet ten nieko nerado.

"Girdėjau, kad kai kurie mūsų svečiai tai priskiria elektrai. Turime telefoną, o laidas driekiasi per pusę namo ir pro valgomojo langą. Bet niekada negirdėjau, kad telefono laidas galėtų padaryti tokį dalyką", - pasakojo Hemstedas.

Poltergeistas suintensyvėjo, po namus ėmė judėti siūlų ritės, peiliai ir kiti smulkūs daiktai. Tai visada vykdavo tik dieną ir niekada ne naktį. 

Kai gandas apie tai pasklido po apylinkes, prie Hemstedų namų ėmė atvažiuoti vežimai ir automobiliai, atvežantys norinčius savo akimis pamatyti šį reiškinį. 

Kai kurie žmonės manė, kad čia vaidenasi, nes netoli Hemstedų namų buvo senosios šeimos kapinės. Tačiau vaiduoklių niekas nematė, todėl buvo sunku suprasti, kodėl vaiduokliai sujudo dabar, o ne anksčiau.

Viena iš reiškinio ypatybių buvo keistas sarginio šuns Tigės elgesys. Ji nei karto neparodė baimės, kai atsirado poltergeistas, priešingai, visais įmanomais būdais "rodė džiaugsmą".

Bandymai paaiškinti daiktų judėjimą į palėpę įskridusių voverių, žiurkių ar paukščių veikla buvo nesėkmingi. Kuo baigėsi ši istorija, nežinoma.