Astronomai pirmą kartą užfiksavo trapią žvaigždžių šviesą

Masačusetso technologijos instituto (JAV) mokslininkai pirmą kartą užfiksavo anksčiau sunkiai pastebimą žvaigždžių šviesą, supančią seniausius Visatoje kvazarus.

Apie šį atradimą praneša Phys.org. Kvazarai yra itin ryškūs aktyvių galaktikų centrai, kurių branduoliuose yra supermasyvių juodųjų skylių. Kadangi juodoji skylė gali sugerti aplinkines dujas ir kosminius objektus, aplink ją pasirodo trumpi šviesos blyksniai - šviečiantis žiedas.

Kita vertus, kvazarai gali absorbuoti didžiulius kiekius materijos per daug ilgesnį laiką, todėl susidaro itin ryškus ir ilgai išliekantis žiedas. Tačiau kvazarai, vieni ryškiausių objektų Visatoje, nustelbia likusią galaktikos, kurioje jie yra, dalį.

Štai kodėl astronomai iki šiol negalėjo stebėti silpnesnės žvaigždžių šviesos senųjų kvazarų motininėse galaktikose. Naujajame tyrime tai pavyko padaryti - astronomai pirmą kartą pastebėjo anksčiau sunkiai pastebimą žvaigždžių šviesą trijų senovinių kvazarų motininėse galaktikose.

Jų amžius viršija 13 mlrd. metų, o tai reiškia, kad jie atsirado netrukus po Visatos gimimo. Todėl tiriant tokius kvazarus galima suprasti, kaip formavosi ir vystėsi pirmosios juodosios skylės ir galaktikos.

Atlikdami naująjį tyrimą astronomai taip pat įvertino kiekvienos motininės galaktikos masę. Paaiškėjo, kad tirtų kvazarų juodosios skylės, palyginti su jų motininėmis galaktikomis, buvo daug masyvesnės nei juodosios skylės šiuolaikinėse galaktikose. Be to, mokslininkai iškėlė prielaidą, kad ankstyviausios juodosios skylės išaugo iš masyvesnių „sėklų“ nei šiuolaikinės juodosios skylės.

„Atsiradus visatai, atsirado daiginių juodųjų skylių, kurios vėliau sugėrė medžiagą ir per labai trumpą laiką išaugo, - aiškina tyrimo bendraautorius Minghao Yue. - „Vienas didžiausių klausimų - suprasti, kaip šios monstriškos juodosios skylės galėjo užaugti tokios didelės ir taip greitai.

Ankstyvosios juodosios skylės buvo milijardus kartų masyvesnės už mūsų Saulę, nors pati Visata tuo metu buvo dar tik kūdikystėje. Išvados leidžia manyti, kad ankstyvojoje Visatoje supermasyvios juodosios skylės savo masę galėjo įgyti anksčiau nei jų motininės galaktikos. Taigi tų juodųjų skylių embrionai galėjo būti masyvesni nei dabar.

Visas tyrimas paskelbtas žurnale „The Astrophysical Journal“.