Iš gyvenimo: kaip kolegė pamokė savo nedirbančius sūnus, išeidama į pensiją

Turiu kolegę, kuri vasarą išėjo į pensiją. Pasiėmė apmokamas atostogas ir dar savo sąskaita dvi savaites pridėjo, o vaikams pasakė, kad išėjo iš darbo dėl…

Tokiu būdu Nijolė nusprendė pamokyti savo sūnus.

Ji taip ir pasakė: „Parodysiu savo jau suaugusiems vaikučiams, ką reiškia gyventi trise iš mano vienos pensijos“.

Mano kolegė Nijolė turi 4 vaikus. Dukra ir 3 sūnūs.

Iš visų keturių dirba tik du, apsirūpinę materialiai ir gyvena atskirai su savo šeimomis. Tai vyriausioji dukra ir jauniausias sūnus.

Du viduriniai sūnūs gyvena su Nijole 2 kambarių bute, nors kiekvienas turi savo būstą. Velionis Nijolės vyras savo laiku pasirūpino, kad kiekvienas turėtų savo butą.

Abu sūneliai nedirba jau beveik metai ir visą laiką sėdi ant motinos sprando. O ką, gerai įsitaisė. Mama pamaitins, pagirdys, miego paguldys. Tiesiog kaip nerūpestingoje vaikystėje.

Pastoviai maitino pažadais Nijolę.

– Kai tik įsidarbinsime, tai iškart tau padėsime. Mama, na tu juk supranti, kaip sunku dabar rasti darbą. O kad mes su tavimi gyvename, tai juk puiku! Juk tau linksmiau!

Ir štai Nijolė išeina į pensiją.

Kol formino visus dokumentus pensijai, pasiėmė atostogas ir sėdėjo namie. Dieną, kitą.

Paskui vienas sūnų klausia:

– Mama, o ko tu antrą dieną namie sėdi? Į darbą neini. Bene susirgai?

– Ne, sūneli. Aš juk į pensiją išėjau. Aš dabar pensininkė. O ką, tu pamiršai, kiek man metų?

Štai išėjau iš darbo, ilsėsiuosi.

Sūnus nuėjo į kitą kambarį, išeina iš ten su broliu. Pradėjo įkalbinėti Nijolę:

– Mamyte, kaip taip tu išėjai iš darbo? Tu juk dar tokia jauna? Tai juk ir pensija tavo maža bus, niekam neužteks. Apie tai tu nepagalvojai? Pažvelk dabar, pensininkai visi dirba, todėl kad iš tų centų nepragyvensi! O tu ėmei ir išėjai. Reikėjo nors su mumis pasitarti.

– O ką čia tartis? Viskas, užteks, prisidirbau per savo gyvenimą. O pensija ne visada maža bus.

Duonai ir košėms mums užteks.

Kol Nijolė dvi savaites sėdėjo namie, šaldytuvas palaipsniui ištuštėjo. Viską suvalgė. Rytą  Nijolė išverda kokią košę ant vandens, be sviesto, pietums sriubą be mėsos.

Iš pradžių vienas sūnus persikėlė į savo butą su daiktais, po savaitės kitas susirinko daiktus ir taip pat išvažiavo. Nepanoro ant košių ir liesų sriubų sėdėti.

Kai Nijolė mums papasakojo šią istoriją, daugelis nepatikėjo. Klausė, kaip tu pati ant košių sėdėjai. Kaip iškentei?

– O kas man beliko. Gerai ant mamos sprando sėdėti ir nedirbti. Štai aš juos ir pamokiau.