Magnetinis laukas virš Šiaurės Amerikos sparčiai silpnėja, praneša Kinijos mokslininkai

Naujausi Kinijos mokslininkų tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: geomagnetinis laukas virš Šiaurės Amerikos smarkiai silpnėja, o tai gali turėti rimtų pasekmių mūsų planetos apsaugai nuo kosminės spinduliuotės. Tyrimo vadovas profesorius Fan Hanxiangas aptaria, kodėl šis natūralus barjeras, būtinas mūsų gyvybei, patiria tokį spartų pokytį ir ką tai gali reikšti ateityje.

Kinijos mokslininkai paskelbė nerimą keliantį pranešimą, kad magnetinis skydas, saugantis Žemę nuo kosminės spinduliuotės, virš Šiaurės Amerikos smarkiai silpnėja. Šis natūralus barjeras (geomagnetinis laukas) yra svarbus elementas, saugantis mūsų planetą nuo griaunamojo Saulės vėjo ir kosminių spindulių poveikio. Tačiau tokio spartaus jo veiksmingumo mažėjimo priežastys vis dar yra paslaptis.

Kinijos nacionalinio gynybos technologijų universiteto profesorius Fan Hanxiangas vadovavo tyrimui, kurio metu buvo nustatyti Žemės magnetinio lauko stiprumo pokyčiai nuo 1900 metų. Rezultatai parodė, kad 1930-1990 m. magnetinė apsauga virš Šiaurės Amerikos buvo ypač stipri ir pranoko daugelį pasaulio regionų. Tačiau iki 2020 m. magnetinio lauko stiprumas šiame regione jau buvo sumažėjęs iki beveik pasaulinio vidurkio.

Tyrimo rezultatai paskelbti recenzuojamame moksliniame žurnale „Review of Geophysics and Planetary Physics“. Fano vadovaujama mokslininkų grupė, siekdama atkurti magnetinio lauko pokyčių dinamiką, naudojo pažangius modeliavimo metodus ir duomenų analizę. Tyrėjai padarė išvadą, kad geomagnetinio poliaus poslinkis greičiausiai atliko pagrindinį vaidmenį šiuose pokyčiuose.

Tuo pat metu mokslininkai užfiksavo magnetinio skydo sustiprėjimą virš Rytų Azijos, įskaitant Kinijos teritoriją. Dėl to tarp abiejų pusrutulių susidaro kontrastas: vieni regionai praranda savo apsaugą, o kiti sustiprėja.

Svarbu pažymėti, kad Žemę supa didžiulė magnetosfera, kuri susiformavo dėl galingų vidinių planetos jėgų. Ši sfera atlieka savotiškos gynybos vaidmenį, atspindėdama saulės energijos emisijas ir daleles, kurios galėtų pakenkti atmosferai ir gyvybei Žemėje. Be jos mūsų planetą nuolat atakuotų kosminė spinduliuotė, o tai galėtų sukelti katastrofiškų padarinių.

Tyrimai rodo, kad magnetinio lauko struktūra ir jo padėtis laikui bėgant kinta. NASA duomenimis, Žemės magnetiniai poliai periodiškai keičia savo padėtį, o visiškas apsisukimas įvyksta kartą per kelis šimtus tūkstančių metų. Dabar pastebima tendencija magnetinius polius perkelti į rytinę Šiaurės pusrutulio dalį ir į žemesnes Pietų pusrutulio platumas.

Šių procesų greitis pastaraisiais dešimtmečiais gerokai padidėjo. Jei anksčiau magnetiniai poliai Šiaurės pusrutulyje judėjo vidutiniškai apie 10 km per metus greičiu, tai dabar šis rodiklis pasiekė 50 km per metus. Toks staigus greičio padidėjimas kelia nerimą mokslo bendruomenei.

Žemės magnetinis laukas svarbus ne tik planetos apsaugai, bet ir įvairioms technologinėms sistemoms. Jis naudojamas palydovų navigacijai, tolimajam ryšiui užtikrinti ir net kai kurioms raketoms orientuoti. Magnetinio lauko susilpnėjimas tam tikruose regionuose gali sukelti problemų tokių sistemų veikimui.

Kol kas mokslininkai toliau tiria stebimų pokyčių priežastis ir galimas jų pasekmes. Vis dar neaišku, kiek šie procesai paveiks gyvybę Žemėje ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad rizika būtų kuo mažesnė.

Tyrimai rodo, kad geomagnetinis laukas jau seniai buvo stabilus, tačiau pastaraisiais metais jis išgyvena dramatiškus pokyčius. Nuo 2020 metų magnetinio lauko stiprumas virš Šiaurės Amerikos pasiekė pasaulinį vidurkį, o tai gali paveikti technologijas ir gyvybę Žemėje. Mokslininkai taip pat stebi magnetinio poliaus poslinkį, kuris sparčiai keičia savo vietą, ir tai kelia klausimų apie globalią ekologinę pusiausvyrą.