Savivertės Mechanizmas: Kaip Pasitenkinimas Formuoja Mūsų Vertinimą

Savivertė yra esminė mūsų psichologinės gerovės dalis, tiesiogiai susijusi su tuo, kaip vertiname savo pasiekimus ir kaip jaučiamės apie save. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip pasitenkinimas, gautas iš veiklos rezultatų, formuoja mūsų savivertę, o taip pat aptarsime, kaip iliuzijos ir išankstiniai vertinimai gali trukdyti šiam procesui. Sužinosite, kaip svarbu tinkamai vertinti save, kad galėtumėte siekti asmeninio tobulėjimo ir pasitikėjimo savimi.

Savivertės Veikimo Mechanizmas: Kaip Pasitenkinimas Formuoja Mūsų Vertinimą

Savivertės veikimo mechanizmas yra labai paprastas: žmogus kažką daro, jam pavyksta, ir gautas rezultatas atneša pasitenkinimą. Tuomet psichika susieja du faktus – veiksmą ir pasitenkinimą – ir įvertina veiksmą kaip naudingą.

Nuo to sustiprėja savivertė, suvokiame save kaip efektyvų žmogų, gerą, stiprų, sugebantį susidoroti su užduotimis, kartu siekti socialinės sėkmės bei gauti su tuo susijusias gėrybes. Žmogus jaučiasi patenkintas savimi, pasitikintis ir gerbiantis save.

Svarbūs Momentai

Atkreipkite dėmesį į tris svarbius šio proceso momentus.

1. Pasitenkinimo Skirtumas
Pirmas momentas – rezultatas turi sukelti pasitenkinimą, o ne tik malonumą. Pavyzdžiui, piešti gali būti malonu, tačiau savivertė paaugs tik tuo atveju, jei piešinio rezultatas atneš pasitenkinimą. Tarkime, pagerėjus technikai ar idėjos perteikimui, savivertė auga dėl matomo progreso.

2. Adekvatus Įvertinimas
Antras momentas – rezultatas turi gauti adekvatų įvertinimą. Žmogaus suvokimo sistema turi būti maksimaliai priartinta prie realybės ir išvaduota nuo iliuzijų. Psichologinės gynybinės priemonės gali iškreipti suvokimą, o tai trukdo teisingai įvertinti veiklos rezultatus.

3. Priklausomybė nuo Kitų
Trečiasis momentas – savivertė gali būti priklausoma nuo kitų. Tokiu atveju žmogus vertina savo veiksmus per kitų nuomonę. Palankioje aplinkoje jis jausis pasitikintis, o neigiamoje – pažemintas ir nesaugus.

Iliuzijos ir Baimės

Situacijos, kai žmogus nepavyksta, gali sukelti psichologinius saugiklius. Pavyzdžiui, kai žmogus pirmą kartą bando kepti blynus, o tie nepavyksta, jis gali save apginti sakydamas, kad „nelabai norėjo“ arba „receptas buvo blogas“. Tokios iliuzijos trukdo priimti adekvačias išvadas ir mokytis iš klaidų, o tai gali stiprinti neadekvati savivertę.

Be to, introjektai – tvirtinimai, kurie pateko į žmogaus psichiką iš kitų, gali trukdyti adekvačiai vertinti savo pasiekimus. Pavyzdžiui, jei vaikas girdėjo tėvo kritiką apie muzikavimą, jis gali nesugebėti džiaugtis savo pasiekimais grojant gitara, net jei jis to iš tiesų nori.

Išvados

Tam, kad susiformuotų normali savivertė ir ji taptų vystymosi bei psichologinės gerovės instrumentu, reikia, kad suvokimas taptų realistiškas ir būtų sąmoningai peržiūrėti seni introjektai. Būtina drąsa ir sąžiningumas, leidžiantys atsisakyti iliuzijų ir priimti savivertės vertinimą, grindžiamą realiais pasiekimais. Tik tuomet galime iš tiesų džiaugtis savo sėkmėmis ir jaustis pasitikintys savimi.

Papildomos Idėjos

1. Mokymasis iš Klaidos: Skatinkite save ir kitus matyti klaidas kaip vertingas pamokas, kurios padeda augti.
2. Draugų Parama: Bendravimas su palaikančiais žmonėmis gali padėti stiprinti savivertę ir suteikti teigiamą grįžtamąjį ryšį.
3. Savianalizė: Praktikuokite refleksiją, kad įvertintumėte savo pasiekimus ir pažangą, o ne palyginimus su kitais.
4. Realūs Tikslai: Nustatykite pasiekiamus tikslus, kad galėtumėte jaustis sėkmingai ir nuolat augti.

Tokie papildymai ir akcentai padės geriau suprasti savivertės mechanizmą ir skatins teigiamą asmeninį vystymąsi.

Remiantis naujausiais psichologiniais tyrimais, savivertė yra dinamiškas procesas, kuris gali kisti priklausomai nuo patirčių ir socialinės aplinkos. Mokslininkai pastebi, kad socialiniai tinklai ir palyginimai su kitais gali turėti didelės įtakos savivertės formavimuisi, o teigiamos patirtys ir grįžtamojo ryšio gavimas yra būtini stiprinant savivertę.