Mano vyras ir dukra mane išdavė. Mano vyras mane apgaudinėjo, o dukra viską žinojo

Gyvenimas dažnai pateikia išbandymų, kurių nesitikime. Ši istorija pasakoja apie moters patirtį, kurią sukrėtė vyro išdavystė ir šeimos santykių pokyčiai. Per savo gyvenimą ji patyrė džiaugsmų ir skausmų, tačiau niekas negali paruošti jos tokiai skausmingai realybei, kai artimiausi žmonės ima meluoti ir išduoti. Šiame pasakojime ji dalijasi savo išgyvenimais, emocijomis ir dilema, su kuria susiduria.

Niekada niekam nelinkėčiau patirti ir pajusti to, kas dabar vyksta su manimi. Per savo gyvenimą mačiau visko, išgyvenau daug: ligas, gyvenimo sunkumus, artimųjų netektis, bet artimųjų išdavystė buvo skaudžiausia.

Dabar viską perkratau mintyse ir suprantu, kad jei kai kuriais momentais būčiau pasielgęs kitaip, tai dabar nieko panašaus nebūtų buvę, bet aš norėjau geresnio gyvenimo savo šeimai. Dabar pabandysiu viską paaiškinti.

Su sutuoktiniu esu susituokęs beveik 19 metų, kitais metais turėjome švęsti metines. Turime du vaikus, vyresniajai dukrai 17 metų, o sūnui 9 metai.

Iki sūnaus gimimo gyvenome labai draugiškai. Buvome vidutines pajamas gaunanti šeima, turėjome nuosavą butą, automobilį, du kartus per metus šeima važiuodavome atostogauti prie jūros.

- Tau pasisekė, kad turi vyrą, o man pasisekė, kad turiu atžalą, - dažnai sakydavo mama.

Neįvertinau to, ką turėjau. Viskas buvo kažkaip savaime. Turėjau nuosavą butą, gerą vyro atlyginimą, mėgstamą darbą, dukra buvo protinga mergaitė. Nebuvome prabangūs, bet nebuvome ir vargšai.

Tą vasarą, kai sužinojome, kad antrą kartą tapsime tėvais, dukra išvažiavo atostogauti pas močiutę, mes su vyru nusprendėme pranešti džiugią naujieną jiems atvykus, telefonu kažkaip nesinorėjo. Deja, nėštumas nebuvo toks lengvas. Beveik visus tris mėnesius praleidau ligoninėje, sirgau baisia toksikoze. Gydytojai gąsdino mane baisiomis diagnozėmis ir net siūlė abortą, bet mes su vyru tvirtai nusprendėme gimdyti.

Viskas baigėsi gerai, susilaukėme sveiko berniuko, tačiau teko nemažai išleisti gydytojams ir kelionėms į brangias klinikas, vaistams ir daugybei tyrimų. Aš išėjau motinystės atostogų, vyras uždirbo vienas.

Gimus antrajam vaikui mūsų išlaidos gerokai padidėjo, reikėjo pirkti sauskelnes, vystyklus, sauskelnes, žaislus, vaikiškus baldus - visa tai reikėjo pirkti. Dukra labai paaugo, teko beveik vienu metu atnaujinti jos garderobą, o atsiradus kūdikiui visi trys pastebėjome, kad mūsų dviejų kambarių kambaryje jau tapo ankšta.

- Galbūt galėtumėte užsiminti savo viršininkui dėl paaukštinimo? Arba susirasti antrą darbą? - pasakiau vyrui.

Kabinti savo darbe nesitikėjau, o mano vyras nenorėjo ieškoti antro darbo. Jis sakė, kad per dieną pavargsta ir be antro darbo, bet paskui sutiko su manimi, kad mums reikia plėstis. Būtent dėl šio antrojo darbo tarp mūsų prasidėjo nesutarimai.

Mano vyras įsidarbino prekybos atstovu savo pažįstamo įmonėje. Darbas nesunkus, bet reikėjo dažnai po darbo valandų važinėti į įvairias prekybos vietas, o savaitgaliais dažnai vykdavo komandiruotės į kaimyninius miestus. Pamažu mūsų pajamos augo, susitaupėme pinigų, po trejų metų paėmėme būsto paskolą ir galėjome nusipirkti keturių kambarių butą mūsų rajone. Dviejų kambarių buto nusprendėme neparduoti, manėme, kad kol kas jį nuomosime, o vėliau atiduosime dukrai.

Buvau laiminga, mano svajonė apie didelį butą, erdvią virtuvę išsipildė, dabar kiekvienas vaikas turėjo savo kambarį, didelę ir šviesią svetainę. Tačiau dabar vyro komandiruotės tapo daug dažnesnės, jis praktiškai nustojo būti namuose. Hipotekos paskola pamažu buvo išmokėta, atrodė, kad gyvenimas gerėja, tačiau mūsų su vyru santykiuose atsirado šaltumas. Vis daugiau laiko praleisdavau su sūnumi, dėl to dukra taip pat nutolo, ji pradėjo daug bendrauti su tėvu.

Kaip dažniausiai būna, viską sužinodavau iš jo telefono. Mano vyras nuėjo į tualetą, ir tuo metu jo telefonas ėmė skambėti be paliovos. Mane apėmė smalsumas. Taip sužinojau apie meilužę.

Paaiškėjo, kad beveik trejus metus mano vyras mane apgaudinėjo. Pasirodo, į komandiruotes jis važiuodavo ne vienas, o su savo viršūne ir ne visada šios kelionės buvo susijusios su darbu.

Kilo baisus skandalas. Vyras neigė, iki paskutiniųjų tvirtino, kad ji tik jo kolegė, tačiau jų susirašinėjimo pobūdis ir nuotraukos kalbėjo pačios už save. Galiausiai jis prisipažino, bet prašė manęs atleisti. Sakė, kad beprotiškai myli mane ir vaikus, o ji jam buvo tik hobis, kad atitrauktų jo dėmesį nuo kasdienybės. Nenorėjau jo klausytis, tą akimirką galvojau tik tiek, kad šis vyras man kelia pasibjaurėjimą, noriu su juo išsiskirti ir daugiau neturėti nieko bendra.

- Nesitrinkite, mes tiek metų buvome kartu, tiek daug išgyvenome“, - sakė jis.

Šiek tiek atvėsau, nusprendžiau suteikti jam antrą šansą, bet pradėjome gyventi atskiruose kambariuose. Dar nebuvau pasiruošusi įsileisti jo prie savęs.

Praėjo beveik metai. Vyras patikino, kad daugiau jokiu būdu nebendrauja su meiluže, nutraukė visus ryšius, ėmė man pranešti apie kiekvieną komandiruotę, stengdamasis atkurti mano pasitikėjimą.

Sielos gilumoje jau tikėjausi, kad viskas susitvarkys, bet tada įvyko situacija, po kurios iki šiol negaliu grįžti.

Mano mama gyvena privačiame name netoli miesto. Atsitiko taip, kad ji susižeidė koją, todėl turėjau savaitei nuvykti pas ją padėti ir rūpintis. Kartu su manimi važiavo sūnus, jis atostogavo mokykloje, o dukra norėjo likti namuose su tėčiu. Aš neprieštaravau. Maniau, kad tai bus proga pasitikrinti, ar mano vyras tikrai atėjo į protą ir ar tikrai atgailauja.

Trečiąją nebuvimo dieną supratau, kad vėl buvau apgauta, tik šį kartą vyro, iš kurio to nesitikėjau. Kalbėjausi telefonu su dukra, ji buvo namie, sakė, kad yra viena, bet tada fone išgirdau moterišką balsą. Dukra ėmė teisintis, kad tai televizorius, ėmė kažką negirdimai kalbėti ir greitai išjungė. Manau, kad kiekviena motina girdi, kai jos vaikas meluoja, ir tai buvo šis atvejis.

Iš pradžių pamaniau, kad pas dukrą tiesiog užsuko mokyklos draugė, bet kodėl ji man melavo? Nekreipiau daug dėmesio į situaciją, bet ji vis blogėjo. Turėjau važiuoti į miestą nupirkti vaistų mamai, todėl norėjau bėgti namo ir pasiimti kokių nors daiktų.

Pirmas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį, buvo pažįstamas automobilis važiuojamojoje dalyje. Iš karto pajutau gumulą gerklėje. Turime butą pirmame aukšte, virtuvės langai išeina į kiemą, o ten, prie virtuvės stalo, ir sėdėjo ši trijulė: mano dukra, mano vyras ir jo šeimininkė. Jaučiausi tokia pasibjaurėtina, tokia įžeista. Neįėjau į butą, grįžau tiesiai pas mamą. Tą pačią dieną parašiau abiem žinutę, klausdama, ar svečias buvo skaniai pamaitintas mūsų virtuvėje. Mano vyras ir dukra iškart ėmė skambinti, bet aš nekėliau telefono ragelio. Nenoriu kalbėtis nei su vienu iš jų.

Vyras man prisiekinėjo, kad su ja nebendrauja, o dabar jis ją atsivedė į mūsų butą, net dukra į tai įsitraukė. O aš niekada to nesitikėjau iš savo vaiko. Dar niekada nebuvau tokia rūsti ir įskaudinta.

Kai grįšiu namo, esu pasiryžusi susikrauti vyro daiktus ir išleisti jį pas meilužę. Nežinau, ką daryti su dukra. Neįsivaizduoju, kaip dukra gali taip pasielgti su motina.

Beje, nuo to įvykio mes nesikalbėjome. Nekelia telefono ragelio, o jie nedrįsta ateiti čia manęs aplankyti.

Ar turėčiau likti su sūnumi pas mamą kaime? Dabar neįsivaizduoju, kaip gyvensiu tame bute, žinodama, kad mano vyras ten atsivežė savo kikimorą.

Šiuo metu moteris intensyviai apmąsto savo situaciją ir ieško sprendimų, kaip toliau gyventi su vyru, kuriam ji suteikė antrą šansą, ir su dukra, kuri ją nuvylė. Ji susiduria su sunkumais, bandydama rasti pusiausvyrą tarp meilės šeimai ir pasitikėjimo, kuris buvo sugriautas.