Naujas archeologinis atradimas Tailande: 29 000 metų senumo vaiko skeletas atskleidžia regiono paslaptis

Naujas archeologinis atradimas Tailande iš esmės keičia mūsų supratimą apie šio regiono apgyvendinimą. Kaosam Roi Joto nacionaliniame parke, Dino (Tham Din) oloje, rastas seniausias žmogaus skeletas, kada nors aptiktas šalyje. Ši radinys leidžia peržiūrėti žmogaus buvimo Pietryčių Azijoje chronologiją, nukeliant ją dešimtimis tūkstančių metų atgal.

Vaiko skeletas iš ledynmečio

preliminariais vertinimais, apie 29 000 metų senumo skeletas priklauso vaikui, gyvenusiam paskutinio ledynmečio laikotarpiu. Šis atradimas suteikia unikalią galimybę pažvelgti į žmonių gyvenimą gilioje praeityje. Apie Dino olą pirmą kartą sužinota 1996 m., kai joje aptikti priešistoriniai piešiniai ant uolų, o 2022 m. rasti dar reikšmingesni vaizdai, vaizduojantys elnių ir beždžionių medžioklę.

Tailando dailiųjų menų departamentas (FAD) tyrimus oloje pradėjo 2020 m., o 2022 m. juos intensyvino. Kasinėjimų metu, maždaug 2 metrų gylyje, archeologai aptiko žmogaus palaidojimo vietą. Iš pradžių nebuvo aišku, kokio senumo radinys, tačiau vėlesni tyrimai atskleidė jo istorinę vertę.

Rituolinis palaidojimas

Skeletas rastas gulintis ant nugaros, apsuptas akmenimis, kas gali rodyti tam tikrą ritualą prieš palaidojimą. Archeologai pastebėjo, kad kūnas buvo kruopščiai padėtas, o galūnių išdėstymas leidžia manyti, jog jis galėjo būti suvyniotas ar surištas. Šis radinys, pramintas „Pangpondu“, buvo išsiųstas į JAV detalesniam tyrimui. Remiantis Thai PBS World duomenimis, kaulai buvo rausvai rudos spalvos ir turėjo pelenų pėdsakų. Radioaktyviosios anglies analizė parodė, kad skeletas priklauso 6–8 metų vaikui, gyvenusiam prieš maždaug 29 000 metų.

Svarba migracijos tyrimams

Šis atradimas itin reikšmingas norint suprasti senovės žmonių migraciją. Paskutinio ledynmečio metu jūros lygis buvo gerokai žemesnis, o didelė Pietryčių Azijos dalis sudarė sausumos masyvą, vadinamą Sundalandu. Ši teritorija jungė dabartines salas ir žemyninę dalį, tapdama svarbiu senovės žmonių migracijos keliu. Vaikas gyveno visiškai kitokiomis sąlygomis nei dabartinis Tailando klimatas – šaltesniu ir sausesniu laikotarpiu, kai regioną dengė stepės ir miškai.

Mokslininkai mano, kad tolesni kasinėjimai atskleis daugiau apie šių žmonių gyvenimo būdą ir jų indėlį į regiono istoriją. Pietryčių Azija laikoma vienu iš ankstyviausių žmogaus populiacijų lopšių, o Dino ola sustiprina šio regiono svarbą archeologiniams tyrimams.

Papildomi radiniai ir ateities planai

Pastaraisiais metais Dino ola tapo tikru archeologinių lobių šaltiniu. Be skeleto, rasta įvairių artefaktų – įrankių, piešinių ir organinių liekanų, padedančių rekonstruoti žmogaus prisitaikymo ir išgyvenimo strategijas. FAD atstovas pabrėžė, kad ola yra „unikalus langas į praeitį“, leidžiantis sekti žmonių bendruomenių raidą per tūkstantmečius.

Geologai ir speleologai planuoja detaliau ištirti olos dirvožemio sluoksnius, siekdami nustatyti tikslesnį vaiko amžių ir aplinkos sąlygas. 2024 m. duomenys rodo, kad olos mikrofloros analizė atskleidė augalų liekanas, būdingas ledynmečio florai, kas patvirtina hipotezę apie Sundalando ekosistemą. Be to, Tailando valdžia ketina sukurti turistinį maršrutą, pristatantį šią istoriškai reikšmingą vietą pasauliui.

Platesnis kontekstas

Šis atradimas papildo Pietryčių Azijos archeologinį paveikslą. Pavyzdžiui, Indonezijoje, Sumatroje, Lida Ajer oloje rasti 63 000–73 000 metų senumo žmonių dantys, o Tam Pa Ling oloje Laose – daugiau nei 70 000 metų senumo Homo sapiens kaulai. Dino olos radinys papildo šią mozaiką, rodydamas, kad Tailandas taip pat buvo ankstyvosios migracijos dalis. Mokslininkai svarsto, ar „Pangpondas“ galėjo priklausyti populiacijai, susijusiai su kitais regiono radiniais, ir ar jo DNR galėtų atskleisti sąsajas su dabartinėmis Pietryčių Azijos tautomis.