Kas yra mintys? Filosofinis ir mokslinis žvilgsnis į žmogaus sąmonę

Melburno universiteto filosofijos mokslo docentas Samas Baronas kelia intriguojantį klausimą: kaip galime būti tikri, kad turime mintis? Dar XVII a. filosofas René Descartes teigė, kad mintys yra vienintelis dalykas, dėl kurio egzistavimo galime neabejoti – garsusis posakis „Cogito, ergo sum“ („Mąstau, vadinasi, esu“). Šis tyrimas, paskelbtas The Conversation, atgaivina seną diskusiją, ypač aktualią šiuolaikiniame kontekste, kai dirbtinio intelekto (DI) pažanga verčia iš naujo apsvarstyti, kas yra mąstymas.

Mintys: kas jos iš tikrųjų?

Filosofai ir mokslininkai iki šiol nesutaria, kas yra mintys. Šį klausimą dar labiau komplikuoja DI raida – ar mašinos gali mąstyti taip, kaip žmonės? Atsakymui egzistuoja dvi pagrindinės prieigos: fizikalizmas (arba materializmas) ir dualizmas. Fizikalizmas teigia, kad mintys yra materialios – tokios pat kaip atomai ar neuronai. Dualizmas, priešingai, laikosi nuomonės, kad mintys egzistuoja anapus fizinio pasaulio ir yra nefizinės prigimties.

Įsivaizduokime mintinį eksperimentą: tarkime, Dievas kuria pasaulį nuo nulio. Jei fizikalizmas teisingas, užtenka sukurti fizinius elementus, kad atsirastų mintys. Tačiau jei teisingas dualizmas, reikėtų pridėti kažką daugiau – nefizinę esybę, nepriklausomą nuo materijos. Ši diskusija tęsiasi šimtmečiais, o šiuolaikinis mokslas ir technologijos ją tik dar labiau pagilina.

Mintys kaip smegenų būsena?

Fizikalizmo šalininkai remiasi neuromokslu: mintys galėtų būti smegenų neuronų veiklos rezultatas. Pavyzdžiui, 2024 m. tyrimai, naudojantys funkcinius magnetinio rezonanso tomografus (fMRT), parodė, kad tam tikros smegenų sritys suaktyvėja atliekant specifines užduotis – nuo matematinių skaičiavimų iki emocijų apdorojimo. Vis dėlto šie duomenys rodo tik koreliaciją, o ne priežastinį ryšį. Kaip fiziniai procesai – elektros impulsai tarp neuronų – virsta subjektyvia patirtimi, lieka paslaptis. Palyginimui, mes suprantame, kaip trintis uždegina degtuką, tačiau smegenų ir minčių ryšio mechanizmas kol kas neaiškus.

Dualizmo iššūkis: Marijos eksperimentas

Filosofas Frankas Jacksonas pasiūlė garsųjį mintinį eksperimentą apie Mariją – mokslininkę, visą gyvenimą praleidusią nespalvotoje patalpoje, turėdama pilną fizinę informaciją apie spalvų suvokimą. Kai ji pirmą kartą išeina ir pamato raudoną spalvą, ar sužino ką nors naujo? Jei taip, tai reikštų, kad patirtis turi nefizinį aspektą, которого negalima paaiškinti vien smegenų veikla. Šis argumentas stiprina dualizmo poziciją ir kelia klausimą: gal mintys nėra vien fizinis reiškinys?

Dirbtinis intelektas ir minčių ribos

Ši diskusija tiesiogiai siejasi su klausimu, ar mašinos gali mąstyti. Jei mintys yra materialios, DI sistemų, tokių kaip neuroniniai tinklai, tobulėjimas galėtų jas priartinti prie žmogiškojo mąstymo. 2025 m. DI pasiekimai, pvz., pažangūs kalbos modeliai ar emocijų atpažinimo algoritmai, rodo, kad mašinos geba imituoti tam tikrus mąstymo aspektus. Tačiau jei mintys turi nefizinę dimensiją – sąmonę ar subjektyvią patirtį – lieka neaišku, ar mašinos gali ją pasiekti. Ar DI kada nors „pajus“ džiaugsmą, ar tik imituos jį pagal duomenis?

Naujausi moksliniai atradimai

Iki 2025 m. kovo 10 d. neuromokslas padarė pažangą tyrinėdamas sąmonės kilmę. Pavyzdžiui, 2024 m. tyrimai, paskelbti Nature Neuroscience, parodė, kad tam tikri smegenų bangų modeliai siejami su sąmoninga būsena, tačiau kaip jie virsta mintimis, vis dar neatsakyta. Kognityvinė mokslininkė Anil Seth teigia, kad sąmonė gali būti „valdoma haliucinacija“, kylančia iš smegenų bandymo interpretuoti pasaulį. Vis dėlto šis modelis nepaaiškina, kodėl jaučiame, o ne tik apdorojame informaciją.

Kodėl tai svarbu?

Atsakymas į klausimą „Kas yra mintys?“ turi platesnes pasekmes. Jei mintys yra tik fizinės, galime sukurti mašinas, kurios mąsto kaip mes, o tai pakeistų technologijų ir visuomenės raidą. Jei jos nefizinės, tai kelia klausimus apie žmogaus unikalumą ir mūsų vietą Visatoje. Filosofija ir mokslas čia susilieja, skatindami mus permąstyti ne tik DI ribas, bet ir savo pačių prigimtį.!