Ar Indijoje yra įkurta NSO bazė?

Mes esame pripratę, jog žinios apie galimą Žemės gyventojų bendradarbiavimą su nežemiškosiomis civilizacijomis dažniausiai ateina iš JAV. Tačiau prieš kiek laiko atsirado faktai, rodantys, kad su ateiviais taip pat bendrauja ir Indija.

Ežeras atsirado ir išnyko

2004-ųjų metų pabaigoje (rugsėjo -gruodžio mėn.) Himačal Pradėšo rajono (Indija), esančio Himalajų priekalnėse, gyventojai buvo labai sunerimę dėl dažno NSO pasirodymo virš sunkiai pasiekiamuose ledynų. Jų dažnas pasirodymas taip pat sukėlė nerimą Indijos ir Kinijos karinei vadovybei. Spaudoje pasirodė didžiulių cilindrų, šviečiančių purpurine spalva ir naktinio dangaus fone esantiems ledynams suteikiančių šiurpą keliantį vaizdą, nuotraukos.

Dienomis šie cilindrai, kurių ilgis keli šimtai metrų, kybojo virš kalnų viršūnių horizontalioje arba vertikalioje padėtyje, atspindėdami saulės spindulius. Kartais tarsi iš po žemių į dangų pakildavo dideli trikampiai NSO, kuriuos lydėjo nedideli diskai. Kartais ateivių laivai nusileisdavo į priekalnes ir dideliu greičiu praskrisdavo virš kaimų. Po kelių sekundžių jie staigiai pakildavo aukštyn link viršukalnių

ledynų. Indijos geologai tvirtino, kad per pastaruosius pusantrų metų šiame rajone maždaug 100 kvadratinių kilometrų plote ne tik išaugo NSO aktyvumas, taip pat buvo keistų būtybių stebėjimo atvejų. Atsirado versija, kad ateiviai šiame praktiškai nepasiekiamame Himalajų rajone arba kuria, arba įsirengia savo požeminę bazę.

Tai patvirtino ir Indijos malūnsparnių pilotai, patruliavę šiame rajone. Pilotai šią zoną apskrisdavo nedideliame aukštyje, nes žinojo, kad egzistuoja nematoma riba, kurią kirtus sugenda malūnsparnio navigacijos prietaisai ar net variklis. Pilotai labai atidžiai klausė radijo eteryje sklindančių garsų. Atsiradę trikdžiai - aiškus ženklas, jog artėjama prie pavojingos zonos, kurioje įsikūrę ateiviai.
Karinių žinybų atstovai paskelbė: „Yra daug požymių, rodančių, kad aukštai kalnuose yra statoma didelė požeminė bazė. Mes kontroliuojame šių objektų buvimą, tai tikrai yra NSO. Saugumo sumetimais mes daugiau nieko negalime pasakyti".

Ne mažiau susirūpino iš Kinijos žinybos. Pastebėjus didelį skraidančių lėkščių ir Indijos KOP aktyvumą netoliese valstybinės sienos, Kinijos armijos vadovybė prie sienos su Indija pasiuntė tankų brigadą. Tačiau prie valstybinės sienos tankų judėjimą sustabdė didžiulis ežeras, kurio šiame rajone anksčiau nebuvo.

Indijos spaudoje buvo paskelbtas susirūpinimas dėl Kinijos armijos tankų koncentracijos pasienyje ir tuo, jog "... neseniai Kinijos teritorijoje, į vakarus nuo Žado, arti valstybinės sienos buvo sukurtas dirbtinis ežeras ir taip sukeltas pavojus užlieti pasienyje esančius Indijos rajonus".

Kaip pažymi žinomas ufologas Vladimiras Ažaža, tik Indija, tiek Kinija atsisakė tirti incidentą su mįslingu ežeru. Greičiausiai dėl to, jog netrukus šis ežeras lygiai taip pat mįslingai išnyko. Spaudoje buvo reiškiama nuomonė, kad ežeras atsirado dėl to, kad vieną ledyną ištirpdė ateiviai.

Bendras skrydis

Indijos laikraštyje buvo rašoma: „Anot gandų, sklindančių mokslo aplinkoje, ypač besispecializuojančioje kosmoso tyrimuose, ateiviai iš tikrųjų Himalajuose įrengė savo bazę, panašią į tvirtovę. Jų ketinimai yra nežinomi".

Spaudoje buvo atkreiptas dėmesys, kad Indijoje esanti demokratinė santvarka labai skiriasi nuo JAV demokratijos, kuri, atseit, jau ištisus dešimtmečius nuo savo gyventojų slepia
informaciją apie gana plačius kontaktus su ateiviais.

Indijos vyriausybėje opozicija inicijavo debatus, kurie, visų pirma, gali baigtis tuo, kad pasaulio visuomenei bus psichologinis šokas, kai ji vieną dieną sužinos, jog dar XX amžiaus 6-ame dešimtmetyje Jungtinių tautų Saugumo Tarybos šalys (JAV, SSRS/ Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija) pasiekė neskelbiam susitarimą, jog vyriausybiniu lygiu nebus skelbiama informacija apie Žemėje ar jos erdvėje esančius NSO ir ateivius.

Spaudoje taip pat rašoma, kad Indija, nebūdama Saugumo Tarybos nare ir nesuvaržyta susitarimo, gali savo šalies gyventojams skelbti viską, kas žinoma apie ateivių veiklą, ir ne tik Himalajuose. Politiniai apžvalgininkai mano, kad Indija yra tokia atvira ir demokratiška šalis, jog vyriausybei bus sunku išlaikyti paslaptį, žvalgantis į Saugumo Tarybą, kuri, beje, svarsto klausimą dėl Indijos priėmimo į šią Tarybą.

Esant tokiai situacijai Indijos vyriausybė atsidūrė gana sunkioje padėtyje. Iš vienos pusės - demokratijos principas, iš kitos - galimas šalies gyventojų šokas ir panika, sužinojus teisybę apie NSO, iš trečios - būsima narystė Saugumo Taryboje.

Be to, Indija yra labai suinteresuota ekonomiškai bendradarbiauti su Europa ir JAV. Dėl prasidėjusio įvykių Himalajuose aptarimo ne tik Indijos visuomenėje, bet ir karinėje-politinėje sferoje spauda išreiškė nuomonę, jog Indiją galima priversti nutilti, iškėlus klausimą apie šalies branduolinę programą.

Po kiek laiko visa šalis TV naujienų programos metu galėjo pamatyti, kaip didžiuliai NSO skrenda virš kalnų viršūnių, lydimi Indijos KOP naikintuvų.

Tegul ir pagarbiu atstumu. Šis reportažas sukėlė audringus debatus, pagal vieną versiją, naikintuvai saugojo NSO jų skrydžio į rajoną netoli sienos su Kinija metu.

Pagal kitą, labiau įtikinamai atrodančią versiją, ateiviams nereikia jokios apsaugos, jie paprasčiausiai pademonstravo savo galią, leisdami lėktuvams laikytis jiems patiems saugaus atstumo. Šią sensaciją dar pakurstė karinių žinybų atstovai ir kai kurie politiniai veikėjai, pripažinę faktą, jog neseniai įvyko Indijos kontaktas su ateiviais.

Anot artimų vyriausybei šaltinių, joje kilo karšti debatai apie Indijos statuso pasaulinėje visuomenėje problemą. Pavyzdžiui, Indijos užsienio reikalų ministras Natvaras Singas pareiškė, jog Indijai nebuvo būtinybės tapti branduoline valstybe.

Spaudos analitikai šiame pripažinime pamatė teiginį, jog šalies turimas branduolinis ginklas yra nieko vertas, palyginus su ateivių galybe ir technologijomis. Jeigu Indija nebūtų branduoline valstybe, šią ufologinę problemą iš dienotvarkės būtų galima be didelio triukšmo pašalinti.

Ties technologijų riba

Analitikai, artimi Indijos kariniams-politiniams sluoksniams, mano, jog pagrindiniai įvykiai klostosi Ladakcho aukštikalnių slėnyje, esančiame daugiau nei 3 tūkstančių metrų aukštyje. Slėnį supa pačios aukščiausios Himalajų keteros - sunku rasti tinkamesnę vietą bazės kūrimui, kuri būtų paslėpta nuo smalsuolių akių.

Įdomu tai, kad skraidančios lėkštės čia stebimos seniai. Senieji gyventojai pasakoja kraują stingdančią istoriją apie tai, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šalia Lamajuro vienuolyno nusileido diskas, iš kurio išlipo žemo ūgio paslaptingos būtybės. Jos neprisileido prie savęs jokių smalsuolių, keletą jų paralyžiavo spinduliais iš rankose laikomų vamzdelių.

Mūsų dienomis būtent Ladakcho slėnyje dažnai nusileidžia NSO ir stebimas didelis Indijos armijos specialiųjų padalinių aktyvumas. Aukšti armijos ir KOP pareigūnai pareiškė, jog visi priekalnėje šalia slėnio esantys rajonai saugumo sumetimais užblokuojami neribotam laikui. Kai kalbama apie oficialų Indijos kontaktą su ateiviais, pirmiausia turimas mintyje Ladakcho slėnis.

Kaip teigiama spaudoje, šaltiniai vyriausybėje mano, jog Indija yra ant supertechnologijų įsisavinimo slenksčio. Ilgalaikis susitarimas su ateiviais įgalins iš jų gauti antigravitacinių kosmoso aparatų technologiją ir priemones, leidžiančias globaliai kontroliuoti aplink Žemę esančią erdvę. Šios realios galimybės XXI amžiuje Indiją pavers supervalstybe.

Indijoje yra istorikų, kurie mano, jog Machabcharatos metu indai jau turėjo aukštąsias technologijas. Tai, pavyzdžiui, gerai aprašyta traktate „Vimanika-šastra“ — iš daugelio tomų sudarytame skraidančių aparatų, vadinamų vimanais, kūrimo ir techninio aptarnavimo vadove. Šis vadovas dar prieš daug amžių yra užrašytas sanskrito kalba.

Entuziastai įsitikinę, kad bendradarbiavimo su ateiviais istorija gali pasikartoti. Maža to, neseniai kažkokie tyrinėtojai, išanalizavę Google Earth programos nuotraukas, Himalajuose pastebėjo neįprastų statinių. Jie yra kaip tik ant Indijos ir Kinijos sienos. Iš išorinio šių pastatų vaizdo galima tvirtai padaryti išvadą, kad šie statiniai neatsirado natūraliu būdu. Daugeliui atrodo reali versija, jog tai ne kas kita, o paslaptinga ateivių bazė, kurią nuo pašalinių akių taip atidžiai sergsti tiek Indija, tiek Kinija.