Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Grupė Indijos verslininkų ketina artimiausiu laiku pateikti Jungtinės Karalystės institucijoms ieškinį. Indai nori susigrąžinti legendinį brangakmenį «Kahinorą», kuris yra pagrindinė puošmena ant brito monarcho karūnos. Kohinoras

Kalifornijoje klimato kaita lėmė milžinišką lūžį tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių, kurio ilgis siekia daugiau nei tūkstantį kilometrų. Šimtai tūkstančių amerikiečių gyvena kaip ant parako statinės - katastrofa gali įvykti, bet kuriuo metu.

1938 ir 1939 metais fašistinė Vokietija į Antarktidą surengė dvi ekspe­dicijas. Jos nariai Karalienės Matildos Žemėje išmetė daugybę metalinių vimpelų su svastikos ženklu. Vienos iš šių ekspedicijų vadas kapitonas Rišteris 1939 m. balandžio 12 dieną sugrįžęs j Hamburgą atraportavo, jog išmesti kas 25 kilometrai vimpe­lai atitvėrė 600 000 kvadratinių kilometrų teritoriją, kurios apie 350 000 kvadratinių kilometrų nufotografuota iš oro. Tą teritoriją Vokietija paskelbė savo valda ir pavadino Naująja Švabija.

1946 metų pabaigoje admirolas Ričardas Berdas, patyręs poliarinis tyrinėtojas, gavo užduotį – vadovauti mokslinei tyrimo ekspedicijai į Antarktidą, kuri gavo kodinį pavadinimą „Aukštas šuolis“. Amerikiečių ekspedicijos uždavinys buvo ištirti ledinuotojo kontinento dalis, pavadintas Karalienės Mod žeme, arba Naująja Švabija.

Daugybę metų mokslininkai bandė išsiaiškinti, kokiu būdu vikingams pavykdavo atlikti tolimas jūrų keliones. Kaip yra žinoma, šiems narsiems jūrų keliautojams iš Skandinavijos su savo manevringais nedideliais laivais (drakarais) nebuvo sunku įveikti maždaug 2500 km ilgio kelią nuo Norvegijos iki Grenlandijos, nenukrypstant nuo kurso, t.y. plaukiant praktiškai tiesia linija! Juk būtent vikingai, kuriems tuo metu vadovavo Leifas Eriksonas, laikomi tikriausiais Amerikos atradėjais.