Kalifornija gali «perplėšti» į dvi dalis San Andreaso lūžis

Kalifornijoje klimato kaita lėmė milžinišką lūžį tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių, kurio ilgis siekia daugiau nei tūkstantį kilometrų. Šimtai tūkstančių amerikiečių gyvena kaip ant parako statinės - katastrofa gali įvykti, bet kuriuo metu.

Džonas Maslas persikelia į naujus namus. Namo plotas du kartus didesnis už seną gyvenamąjį plotą, o kaina truputi didesnė. Džonas ir Treisi ilgą laiką negalėjo patikėti savo laimę, jiems nereikėjo net imti būsto paskolos. O vėliau jie sužinojo, kad už šimtą metrų nuo naujojo įsigyto būsto praeina San Andreaso lūžis.

Šiandiena šis žemės sklypas slėnyje atrodo kaip rojus. Čia yra arklių ūkis, nedidelė vaistinė ir keliolika namų. Lūžis praeina po esančiu šalia upeliu ir bet kurią akimirką šią vietą gali paversti pragaru. Šeima žinojo apie tai, anot vietinių įstatymų turto vadybininkas turi pranešti apie čia vykstamus žemės drebėjimus ir įvertinti pirkinio rizika.

Džonas Maslas įsitikinęs, kad negalima numatyti visko. "Jeigu gyventi visada baimėje, tai jokio gyvenimo malonumo nepajusi", - sako jis. Maslas pasakoja, kad automobilyje, jis su žmona turi viską, ko jiems gali prireikti atsitikus nelaimei: "Pas mus visada yra vaistinėlės komplektas, atsarginiai drabužiai ir avalynė". Kaimynai Džoana ir Treisis gyvena čia jau 20 metų. Ir nieko neįprasto ir baisaus nenutiko.

San Andreas - tai dviejų tektoninių plokščių susikirtimo linija: Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos. Lūžis dalija Kalifornija į dvi dalis. Viena, kuri arčiau vandenyno, kur Los Andželas ir San Fransiskas juda į šiaurę. Kur kontinentas - judą link pietų. Dar keletą dešimčių nedidelių lūžių randasi po Los Andželu. Būtent juose ir kaupiasi energija, kuri sukelia esamus žemės drebėjimus.

Tektoninė plokštė, ant kurios stovi Los Andželas nuolat juda, 49 milimetrais per metus greičiu. Tokiu greičiu pas žmonių auga nagai.

Savivaldybės pastatas pastatytas 1928 metais, jau nuslinko 5.5 metrus. Taip judėdamas, po dviejų su puse milijonų metų, jai niekas nenutiks, pastatas atsidurs kažkur Aliaskoje.

Geologijos institutas Pasadenoje stebi seisminius aktyvumus šiame regione (šios dienos žemės drebėjimai pasaulyje). Čia buvo kuriamas modelis, kas nutiks jai įvyks stiprūs žemės smūgiai San Andrease. Pasak, geologijos mokslų daktarės Keitės Sharer iš Kalifornijos, įvykus žemės drebėjimui bus pažeista visa infrastruktūra, komunikacijos, vanduo, elektra - visi pagrindiniai žmogaus gyvenimo komponentai.

Daktarė Keitė Sharer dirba ir su ankstyvo įspėjimo sistema. Ankstyvas - dvi minutės. Tai pakankamas laiko tarpas sustabdyti traukinį, pakylančius lėktuvus ir judančias mašinas. Visa kita - technikos reikalas, statybos technikos reikalas. "Jai pastatas ir jame infrastruktūra pastatyta tinkamai, atsižvelgiant į geologijos reikalavimus, nėra jokios prasmės žinoti, kad kitą antradienį trečią valandą vyks žemės drebėjimas. Būtina, kad pastatas atlaikytų." - paaiškino ji.  

Tyrimai rodo, kad dideli žemės drebėjimai šiame San Andreaso lūžio regione įvyksta kas 100 -120 metų. Paskutinis įvyko prieš 158 metus. Džonas Maslas - optimistas. Jis tikisi, kad vieną dieną, vietoje kalno, priešais jo namus bus vandenynas. Tada jo namo investicijos šalia lūžio bus tikrai sėkmingos, bet iki tol jam reikia išgyventi.

Po dviejų savaičių trukusių derybų iš 190 šalių atstovai, dalyvaujantys klimato kaitos viršūnių susitikime Paryžiuje susitarė dėl galutinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo dokumento. Galutinė konferencija baigėsi 16 valandų vėliau, kaip buvo numatyta. Susitarimo dokumentas bus išverstas į šešias pasaulio kalbas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija yra pagrindinė priežastis, pasaulinei klimato kaitai, kuri veda prie globalinių katastrofų: didžiulių potvynių, žemės drebėjimų, cunamių, uraganų ir kitų stichinių nelaimių.