Archeologija:

Ne per toliausiai nuo pietinės Ispanijos paplūdimių pajūrio šlapžemėse galima pamatyti keistas taisyklingai apvalias formas – tarsi šios pelkynės kadaise būtų buvusios seniai prarastos civilizacijos griuvėsiai. Nenuostabu, kad bulvariniai britų laikraščiai jau spėjo paskelbti straipsnius rėksmingomis antraštėmis – „Ar tai – prarastosios Antlantidos pėdsakai?“.

Dauguma religinių Jėzaus Kristaus atvaizdų tarpusavyje yra panašūs. Tačiau istorikai paviešino naują piešinį, išryškintą analizuojant tinko tekstūrą senovės krikščionių koplyčioje Izraelio pietinėje dalyje – jų pateiktas vaizdas su bažnytinėmis iliustracijomis neturi nieko bendro, rašo „Science Alert“.

Po ketverių metų nuo tada, kai Luksore (Egiptas) buvo atkastas kapas su intensyviai ištatuiruotu mumifikuotu moters torsu, Egipto valdžia patvirtino versiją, kad palaikai priklauso itin gerbtam religiniam asmeniui, rašo paranormal.lt

Astronautai ne visiems gali sietis su tolima senove. Tačiau karalius Pakalas, gyvenęs 603-683 m., yra pramintas „Palenkės astronautu“. Tokią pravardę jis gavo dėl to, kas yra pavaizduota ant jo sarkofago dangčio. Daugelis mano, kad ten išraižytas žmogus kosminiame laive.

Tūkstančiai priešistorinių raižinių uolose, vadinamų petroglifais ir vaizduojančių gyvūnus, žmones bei geometrines figūras aptikta vakarinėje Maharaštros valstijoje Indijoje, praneša BBC. Archeologai kol kas neturi nė menkiausios idėjos, kas „atsakingi“ už šiuos kūrinius ar kodėl jie išvis buvo sukurti – arba kaip tiksliai autoriai galėjo išraižyti gyvūnus, kurių vietiniai šiaip jau neturėjo žinoti – nes tokie tarp raižinių matomi gyvūnai kaip raganosiai ar begemotai gyvena tik Afrikoje.

Vos už trijų kilometrų nuo visame pasaulyje žinomo statinio Solsberio lygumoje - Stounhendžo, archeologai aptiko didelės akmens amžiaus gyvenvietės liekanas. Ši gyvenvietė buvo pavadinta Darington Volsu (Durrington Walls).

Daugelį dešimtmečių mokslininkai galvojo, kad po mūsų planetą vaikščiojo įstabus žinduolis – Sibiro vienaragis. Buvo manoma, kad gyvūnas, atrodęs šiek tiek panašus į arklį, bet gal labiau net į raganosį, mirė maždaug prieš 350 tūkst. metų.

Maždaug už 40 kilometrų į šiaurę nuo Airijos sostinės Dublino, Mito grafystėje, stovi didžiulis priešistorinis kompleksas, kuriame yra 40 kapaviečių. Jis kartais vadinamas „Bru na Boino karališkomis kapinėmis“ (air. Bru na Boinne). Kompleksas užima 10 kvadratinių kilometrų plotą. Iš trijų pusių jį supa Boino upė, kuri šioje vietoje daro didelę kilpą - tikriausiai, žmonės, kurie šią vietą pasirinko savo protėviams laidoti, buvo įsitikinę, kad šventos upės vandenys apsaugos jų kapus.

Archeologai Jangčiuane, Kinijoje, rado aštuoniakampio formos kapą su sienomis, kurios nutapytos ypatingomis freskomis. Teigiama, kad šiam kapui yra apie 700 metų, jis buvo pastatytas Čingischano palikuonių valdymo laikais.

Šventikai mokėjo greitai perrėžti belaisvio krūtinę ir išimti vis dar plakančią jo širdį. Vienas iš tūkstančio tokių aukojimų Tenočtitlano mieste turėjo pamainti dievus ir užtikrinti, kad pasaulis ir toliau egzistuos. Tačiau belaisvio mirtis būdavo dar tik pradžia XIV-XVI a. actekų atliekame rituale.

Sidabrinė auksu inkrustuota pomirtinė kaukė, mumifikavimo dirbtuvės, mumijos ir sarkofagai buvo aptikti požeminių kapų komplekse Sakaroje, pranešė jungtinė vokiečių ir egiptiečių mokslininkų komanda.