Archeologija:

Daugelį dešimtmečių mokslininkai galvojo, kad po mūsų planetą vaikščiojo įstabus žinduolis – Sibiro vienaragis. Buvo manoma, kad gyvūnas, atrodęs šiek tiek panašus į arklį, bet gal labiau net į raganosį, mirė maždaug prieš 350 tūkst. metų.

Maždaug už 40 kilometrų į šiaurę nuo Airijos sostinės Dublino, Mito grafystėje, stovi didžiulis priešistorinis kompleksas, kuriame yra 40 kapaviečių. Jis kartais vadinamas „Bru na Boino karališkomis kapinėmis“ (air. Bru na Boinne). Kompleksas užima 10 kvadratinių kilometrų plotą. Iš trijų pusių jį supa Boino upė, kuri šioje vietoje daro didelę kilpą - tikriausiai, žmonės, kurie šią vietą pasirinko savo protėviams laidoti, buvo įsitikinę, kad šventos upės vandenys apsaugos jų kapus.

Archeologai Jangčiuane, Kinijoje, rado aštuoniakampio formos kapą su sienomis, kurios nutapytos ypatingomis freskomis. Teigiama, kad šiam kapui yra apie 700 metų, jis buvo pastatytas Čingischano palikuonių valdymo laikais.

Šventikai mokėjo greitai perrėžti belaisvio krūtinę ir išimti vis dar plakančią jo širdį. Vienas iš tūkstančio tokių aukojimų Tenočtitlano mieste turėjo pamainti dievus ir užtikrinti, kad pasaulis ir toliau egzistuos. Tačiau belaisvio mirtis būdavo dar tik pradžia XIV-XVI a. actekų atliekame rituale.

Sidabrinė auksu inkrustuota pomirtinė kaukė, mumifikavimo dirbtuvės, mumijos ir sarkofagai buvo aptikti požeminių kapų komplekse Sakaroje, pranešė jungtinė vokiečių ir egiptiečių mokslininkų komanda.

Vieni paslaptingiausių žmogaus pagamintų objektų yra akmeniniai rutuliai iš antrosios akmens amžiaus pusės – neolito. Šie rutuliai – puikiai išskaptuoti ir maždaug beisbolo kamuoliuko dydžio. Archeologus šis radinys vis dar trikdo, nes niekas negali paaiškinti, kokia buvo jų paskirtis ar reikšmė.

Pagal evoliucijos teoriją, priimtą šiuolaikiniame moksle, homo sapiens atsirado Afrikoje maždaug prieš 100 tūkstančių metų. Tačiau per paskutinius dvejus amžius archeologai aptiko kaulų ir kitų daiktų, kurie rodo, jog į mus panašūs žmonės Žemėje gyveno prieš milijonus metų.

1708 metais, po mūšio tarp Ispanijos ir Anglijos karinių laivynų, Karibų jūroje nuskendo ispanų galeonas „San Jose“, gabenęs aukso, sidabro ir smaragdų krovinį. O dabar, praėjus 310 metų po nelaimės, archeologai pagal išskirtines bronzines patrankas, nuskendusias kartu su laivu, galų gale oficialiai identifikavo laivo liekanas, rašo „Live Science“.

Archeologija. Atlikus vadinamosios „šešių colių mumijos“ (6 coliai = 15,24 cm) iš Čilės tyrimus, patvirtinta, kad tai yra naujagimio, turėjusio genetinę mutaciją, palaikai. Bet nepaisant kūdikiško kūno dydžio, testų rezultatai rodė, kad kaulai turėtų priklausytų 6-8 metų vaikui. Tokie stipriai neįprasti požymiai mokslininkams kėlė daug klausimų, kieno tai iš tiesų mumija.

2015-ųjų metų rugpjūčio mėnesį, atliekant mokslinius tyrimus Viduržemio jūros baseino pakrantės zonoje 60 km į pietus nuo Sicilijos salos, italų okeanografai aptiko didžiulį statinį, siejamą su civilizacija, kurios amžius pirminiais skaičiavimais siekia 10 tūkstančių metų. Įdomu tai, kad mokslo pasaulyje iki šio radinio apie šios civilizacijos egzistavimą nieko nebuvo žinoma paranormal.lt. (archeologija, ateities technologijos, civilizacija, mokslas, istorija)

Nors Didžioji Gizos piramidė kiek labiau pasvirusi į vieną šoną, ji yra tikrų tikriausias senovinės inžinerijos stebuklas. O dabar inžinierius išsiaiškino, kaip egiptiečiai sugebėjo šį monumentą beveik idealiai orientuoti į pasaulio šalis – rytus, pietus, vakarus ir šiaurę.