Archeologijos Paslaptys ir Radiniai:

Jau ilgą laiką mokslininkus domina Gizos piramidės – ir ne dėl to, kad jos slepia daugybę kapų ir erdvių, bet ir dėl to, kaip jos buvo pastatytos be modernių technologijų. Kol kas viena didžiausių paslapčių yra kaip egiptiečiams pavyko šias dideles struktūras taip puikiai išlygiuoti?

Archeologai nesenai atrado kapą iš Inkų imperijos, egzistavusios 1473-1572 metais, laikų. Jis yra maždaug 500 metų senumo, rastas Mata Indio archeologinėje aikštelėje, Lambajekės regione, maždaug 1000 kilometrų nuo Peru sostinės Limos.

Europa tiesiog nubarstyta akmeniniais monumentais, pastatytais prieš tūkstančius metų. Be amžino klausimo, kokio velnio žmonės tiek vargo, kad juos pastatytų, antropologai ginčijasi, ar pati tokių statinių idėja galėjo kilti iš vieno konkretaus regiono, ar savarankiškai atsirado atskirose, visiškai nesusijusiuose regionuose.

Šis XX amžiaus pradžioje aptiktas artefaktas iki šiol yra viena iš didžiausių praeities paslapčių. Nėra žinoma, kas pagamino šį diską, kokiu tikslu ir kas jame pavaizduota. Diskas saugomas Kretos sostinės Herakliono archeologijos muziejuje ir yra pats populiariausias visos kolekcijos eksponatas – daugelis turistų specialiai atvyksta, norėdami apžiūrėti diską.

Vargu ar dar koks nors kitas įvykis archeologijos istorijoje savo svarba gali prilygti Tutanchamono kapavietės atradimui Karalių slėnyje. Ją 1922 metais atrado anglų archeologas Hovardas Karteris. Nors dar senais laikais kapų plėšikai buvo patekę į kapavietę, ji liko neapiplėšta, o mokslininkai joje aptiko neįkainojamas brangenybes, daugybę senovėje egiptiečių buityje naudojamų daiktų ir visiškai nepaliestą mumiją (paranormal.lt).

15 000 metų piešinys ant urvo sienos pasakoja gana paprastą istoriją: medžiotojas krenta prieš sužeistą žvėrį. Tačiau žvelgiant giliau, galime įžvelgti ir daug gilesnes prasmes – galbūt net gi astronomines, rašo „Science Alert“.

Mokslininkai mano, kad prieš 3 700 metų labai karšta meteoro sprogimo banga galėjo sunaikinti prie Negyvosios jūros įsikūrusius miestus ir gyvenvietes.

Atakamos dykuma, kuri žemėlapyje atrodo kaip plonytė juosta vakarinėje Pietų Amerikos pakrantėje, yra sausiausia vieta visoje Žemėje. Šios dykumos klimatas yra toks išskirtinis, kad mokslininkai ją tyrinėja norėdami suprasti kitas planetas bei paruošti astronautus misijoms į Marsą.

Ne per toliausiai nuo pietinės Ispanijos paplūdimių pajūrio šlapžemėse galima pamatyti keistas taisyklingai apvalias formas – tarsi šios pelkynės kadaise būtų buvusios seniai prarastos civilizacijos griuvėsiai. Nenuostabu, kad bulvariniai britų laikraščiai jau spėjo paskelbti straipsnius rėksmingomis antraštėmis – „Ar tai – prarastosios Antlantidos pėdsakai?“.

Dauguma religinių Jėzaus Kristaus atvaizdų tarpusavyje yra panašūs. Tačiau istorikai paviešino naują piešinį, išryškintą analizuojant tinko tekstūrą senovės krikščionių koplyčioje Izraelio pietinėje dalyje – jų pateiktas vaizdas su bažnytinėmis iliustracijomis neturi nieko bendro, rašo „Science Alert“.

Po ketverių metų nuo tada, kai Luksore (Egiptas) buvo atkastas kapas su intensyviai ištatuiruotu mumifikuotu moters torsu, Egipto valdžia patvirtino versiją, kad palaikai priklauso itin gerbtam religiniam asmeniui, rašo paranormal.lt