Atakamos dykuma - pati sausiausia Žemės vieta

Atakamos dykuma, kuri žemėlapyje atrodo kaip plonytė juosta vakarinėje Pietų Amerikos pakrantėje, yra sausiausia vieta visoje Žemėje. Šios dykumos klimatas yra toks išskirtinis, kad mokslininkai ją tyrinėja norėdami suprasti kitas planetas bei paruošti astronautus misijoms į Marsą.

Nepaisant to, prieš daugelį tūkstančių metų Atakamos dykuma buvo namai turtingai ir išsivysčiusiai medžiotojų-rinkėjų bendruomenei, kuri mokėjo puikiai atsirinkti brangakmenius, haliucinogenus ir maistą.

Atakamos dykuma ©pixabay.com | CC0

Kaip rašoma žurnale „Atiquity“, Čilės ir Prancūzijos archeologai neseniai pradėjo kasinėjimus senovinėje apeigų vietoje, žinomoje kaip Tulan-52, kuri Atakamos dykumoje buvo aktyviai naudojama maždaug 3450-2250 m. pr.m.e.

Panašu kad Tulan-52 buvo labai svarbi vieta ankstyvajame neolito amžiuje. Tyrimai atskleidė, kad ši vieta turi tam tikrų panašumų su daug vėlesne apeigų vieta Tulan-54, kuri datuojama apie 1250-650 m. pr.m.e. ir yra arčiau nei per kilometrą nuo Tulan-52.

„Yra įrodymų, kad Tulan-52 gali būti tarsi apeigų centro prototipas, o tai, kartu su Tulan-54, reikštų, kad egzistavo ilgalaikė ir originali tradicija. būdinga tik Atakamos bendruomenėms (Circumpuna de Atacama)“, – tyrime rašo Catherina Perles iš Paryžiaus Naterre universiteto ir Lautaro Nunez iš Čilės katalikiškojo universiteto.

Jie taip pat prideda, kad abejose vietose stovėję pastatai turi panašumų – pavyzdžiui, kad buvo pastatyti tokių pačiu būdu: vertikaliai plokštes įleidžiant į žemę arba į ankstesnių pastatų liekanas. Šių plokščių aukštis – 1,5 m.

Nors Tulan-52 yra daug senesnė vieta, Tulan-54 slėpė daug daugiau įdomių eksponatų. Kartu su didžiulėmis akmeninėmis struktūromis mokslininkai rado aukso ir įvairių egzotinių medžiagų – pavyzdžiui, vulkaninio stiklo obsidiano ir jūros kriauklių. Vienas įspūdingiausių artefaktų šioje vietoje – auksu dengta medinė grifo galva su dviem akimis iš brangakmenių, kurių amžius, kaip matyti iš matavimų radioaktyviąja anglimi, datuojama 690-540 m. pr.m.e.

Buvo rasta ir nemažai grūstuvų ir trynimo plokščių – o tai rodo, kad čia gyvenę žmonės naudojo iš žaltinio karolmedžio (Anadenanthera colubrina) pupelių ir kukurūzų pagamintus haliucinogenus – kurie abu yra ne vietinės, bet importuoti iš šiaurės rytų Argentinos.

Žinoma, be įvairių artefaktų, apeigų vietose buvo rasta ir kaulų. Daugiausia tai buvo lamų ir kitų kupranugarių šeimos gyvūnų kaulai, tačiau mokslininkai atrado, kad šiose vietose buvo laidojami ir vaikai. Tai leidžia manyti, jog ši vieta čia gyvenusiems žmonės buvo svarbi ne tik kultūriškai, bet ir dvasiškai.

Parengta pagal „IFL Science“ ir lrytas.lt