Mokslininkai išsiaiškino dar vieną Stounhendžo paslaptį

Matematinė senovinių dekoruotų akmenų, vadinamų „Folktono būgnais“, analizė siūlo hipotezę, kad jie buvo naudojami kaip standartizuotas matas, naudotas akmeninių monumentų statybai, rašo „IFL Science“.

Žurnale „British Journal for the History of Mathematics“ publikuotame tyrime Londono koledžo ir Mančesterio universitetų mokslininkai rašo, kad senoviniai cilindriniai akmenys leisdavo tiksliai išmatuoti akmenų ratus ir kitus senovinius statinius ar reikšmingas vietas – tokias, kaip Stounhendžą.

„Siūlome hipotezę, kad tarp Stounhendžo plano ir kreidinių artefaktų – vadinamųjų Folktono ir Lavanto būgnų – egzistuoja ryšys: manome, kad būgnai yra tam tikras matavimo etalonas, kuris buvo būtinas itin tiksliai Stounhendžo konstrukcijai“, – rašo tyrimo autoriai.

Manome, kad Folktono ir Lavanto būgnai yra tam tikras matavimo etalonas, kuris buvo būtinas Stounhendžo statybų tikslumui. Wikimedia commons

Pirmąkart 1889 m. rasti vaiko kape šiaurinėje Anglijoje, „gražūs, bet išmatuojami“ būgnai sukurti iš vietoje iškastos kreidos ir papuošti geometriniais raštais. Ir nors iki šiol neatlikti jokie matavimai radioaktyviąja anglimi, manoma, kad šie įrankiai galėtų būti datuojami trečiuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Mokslininkai mano, kad ant šių būgnų buvo vyniojama matavimo virvė, kurios ilgis priklausomai nuo drėgnumo ir kitų oro sąlygų galėjo varijuoti – tam, kad galima būtų išlaikyti tikslų ir nuolatinį ilgį. Tuo tarpu išorėje rasti papuošimai gali „koduoti sukimosi instrukcijas“.

Didžiausio būgno skersmuo siekia beveik tris metrus, bet skirtingi šių įrankių dydžiai leidžia skirtingoms statybos technologijoms „sukurti matematinę harmoninę seką“.

Būgnai sukurti iš vietoje iškastos kreidos ir papuošti geometriniais raštais. Wikimedia commons

„Manome, kad šis dydis yra sąmoningai įtrauktas į būgnų dizainą, kad jais galima būtų naudotis kaip tiesinio matavimo standartais“, – rašoma tyrime.

Atsižvelgiant į tai, kad jie rasti netoli Stounhendžo, šie akmenys (ar į juos panašūs) galėjo būti naudojami ir priešistorinio paminklo Viltšyre matavimui bei statyboms. Šių būgnų perpratimas, mokslininkų manymu, galėtų pateikti daugiau užuominų apie panašių masyvių struktūrų kūrimą.

Kaip ir kodėl buvo pastatytas Stounhendžas, žinoma ne itin daug – tik kad jį keliomis stadijomis, trukusiomis šimtmečiais, statė senovės žmonės, ir kad jo išdėstymas greičiausiai yra lygiuotas pagal dangaus kūnų pozicijas.

Tačiau mokslininkai pastebi, kad šie matavimo įrankiai buvo palikti vaikų kapuose – tad galbūt jie turėjo ir kažkokias sąsajas su vaikais, augimu ir žmogaus gyvenimo ciklu – bet visos šios paslaptys paaiškės tik tolesnių tyrimų metu.