Archeologija:

Didelį labai senų artefaktų lobį 1984-ais metais aptiko Elijaus Sotomajoro vadovaujama ekspedicija. Ekvadore esančiame La Manos kalnų masyve, daugiau nei 900 m. gylyje esančiame tunelyje buvo aptikta 300 gaminių iš akmens. Tikslų radinių amžių šiuo metu nėra įmanoma nustatyti. Yra žinoma tik tiek, kad jie nepriklauso nė vienai šiame regione egzistavusiai civilizacijai. Akmenyje išraižyti simboliai ir ženklai aiškiai yra sanskrito kilmės, tačiau ne vėlesnės jo versijos, o ankstesnės. Kai kurie mokslininkai šią kalbos versiją netgi vadina prosanskritu.

Nelegaliu archeologinių vertybių kasinėjimu, dar vadinimu juodąja archeologija, dažniausiai užsiima mažas pajams gaunantys asmenys arba bedarbiai, teigia Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus atstovas Renaldas Augustinavičius. Jo tvirtinimu, tai nėra stebėtina, nes tokia veikla – viena pelningiausių. „Tai – viena iš pelningiausių nusikalstamų veiklų rūšių. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) ataskaitą, po prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ketvirtoje vietoje – nelegali prekyba antikvariniais daiktais“, – sako R. Augustinavičius.

Ilgą laiką istorikai ir archeologai ieškojo Palangos dvaro vietos. Laimė nusišypsojo jaunam archeologui Ramūnui Šmigelskui. Tyrinėtojas po žeme aptiko kurorto istoriją menančių radinų, kurie gali tapti įrodymais, jog būtent šalia kurhauzo prieš kelis šimtmečius stovėjo ir Palangos dvaras. Dėl buvusios Palangos dvarvietės vietos iki šiol nesutariama, todėl kurorto vasaros estrados prieigose slėpinių ieškojęs archeologas tikino, kad galbūt būtent jam pavyko aptikti statinių komplekso vietą.

Archeologai tai vadina tikra sensacija: tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus Klaipėdos rajone netyčia rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna. Senovės baltų paminklą žvalgymų metu - prieš statybininkams toliau tiesiant dujotiekį - aptiko Vilniaus ir Klaipėdos universitetų archeologų komanda.

Archeologai įsitikinę, kad jų neseniai aptikti griuvėsiai atokiame Argentinos džiunglių regione gali būti likučiai slėptuvės, kurią naciai sau įsirengė tam atvejui, jeigu pralaimėtų Antrajame pasauliniame kare ir tektų sprukti, rašo „The Guardian“, remdamiesi leidiniu „Clarin“. Dabar mokslininkai tyrinėja trijų pastatų liekanas, rastas Teyu Cuare parke Argentinoje, netoli Paragvajaus sienos. Buenos Airių universiteto mokslininkai šiuose pastatuose aptiko penkias Vokietijos monetas, nukaltas tarp 1938 ir 1941 metų ir porceliano lėkštės fragmentą, kuriame matosi užrašas „Pagaminta Vokietijoje“.