Keistos bronzos amžiaus aukso spiralės

Archeologų komanda neseniai Beslunde (Danija) aptiko intriguojantį radinį: apie du tūkstančius tamprių aukso spiralių, kurias specialistai priskiria bronzos amžiui.

Aukso šiose vietose buvo aptinkama ir anksčiau - per pastaruosius keletą metų archeologai žemėje aptiko keletą artefaktų iš tauriojo metalo. Tačiau šios spiralės mokslininkams užminė mįslę. Jie radinį jau pavadino „aukso galvosūkiu".

Spiralės pagamintos iš gryno aukso suplotos vielos, kurios storis yra vos 0,1 milimetras. Kai kurios spiralės sveria nuo 200 iki 300 gramų. Apie jų paskirtį vis dar bandoma spėlioti, nors Danijos Nacionalinio muziejaus specialistas Flemingas Kolas teigia, kad jos, greičiausiai, buvo naudojamos kaip auka dievams.

„Vienas iš labiausiai garbinamų simbolių bronzos amžiuje buvo saulė, o tuo metu gyvenančių žmonių sampratoje auksas turėjo magišką galią, - rašo Kolas. - Gali būti, kad šventikas-karalius ant pirštų mūvėjo aukso žiedus, o aukso spirales - ant apsiausto ar kepurės religinių ritualų metu“. Negalima atmesti teiginio, kad auksas buvo dedamas į kapus kaip dalis aukos.

Kad ir kokia buvo tikroji radinio paskirtis, jo reikšmę, unikalumą ir vertę pervertinti neįmanoma.