Hipotezė. Paslaptingas radinys antropologus įvarė į aklavietę

Nelabai seniai tyrinėtojų grupė Filipinams priklausančioje Lusono saloje aptiko raganosio skeletą. Straipsnyje, kuris buvo išspausdintas žurnale „Nature”, pažymimas tas faktas, skelete gerai matomi mėsos apdorojimo akmeniniais įrankiais pėdsakai. Atrodytų, niekuo neišsiskiriantis atradimas, jeigu ne vienas dalykas: skeleto amžius yra apie 700 tūkstančių metų! kaip teigiama antropologinėje koncepcijoje, šiuo istoriniu periodu šiame regione šiuolaikinių žmonių protėviai neturėjo jokio supratimo, kaip iš parankinių priemonių pasigaminti darbo įrankius.

Kas tai padarė?

Dabar aišku tik viena - medžiotojai nepriklausė Homo sapiens. Be mūsų tiesioginių protėvių j hominidų šeimą taip pat įeina neandertaliečiai ir denisoviečiai, tačiau žmonijos evoliucijos šaknys eina kur kas giliau. Labiausiai tikėtinu kandidatu į medžiotojus mokslininkai laiko Homo erectus, kuris išnyko maždaug prieš 140 tūkstančių metų. Grobio apdorojimui panaudotų instrumentų pobūdis šią teoriją iš dalies patvirtina.

Hipotezės autoriai patys pripažįsta viena didelį trūkumą. Filipinai - tai izoliuota salų grandinė Ramiajame vandenyne, kurias Homo erectus laikais buvo galima pasiekti po ilgos ir sunkios kelionės patikima valtimi. Kaip teigiama straipsnyje, prielaida apie tai, kad žmonių protėviai galėjo atlikti tokias keliones, atrodo neįtikinamai ir patiems mokslininkams. Tačiau raganosio kaulai - nepaneigiamas neįmanomo įrodymas.

Nejaugi tai iš tiesų padarė žmogus?

Juk žymes ant kaulų galėjo bet kas palikti. Kodėl tyrinėtojai nusprendė, kad raganosį užmušė būtent žmonės? Pirma, jiems pavyko rekonstruoti įrankius, kuriuos medžiotojai naudojo mėsos apdorojimui. Tai mokslininkams gerai žinomi akmeniniai gremžtukai, kurių fragmentai buvo aptikti kasinėjant ir kurie atitinka žymes, likusias ant kaulų po to, kai nuo jų buvo nugremžta mėsa ir oda. Mėsėdžiai gyvūnai tokių gilių įbrėžimų negalėjo padaryti, be to, speciali griovelių forma rodo, kad juos paliko būtybės, rankose laikiusios primityvius įrankius. Tyrimo autorius Tomas Indžikas (Thomas Ingicco) pažymi, kad ant raganosio liekanų buvo aptikti ir aplinkos poveikio pėdsakai, kurie savo pobūdžiu stipriai skiriasi nuo žmogaus protėvių paliktų pėdsakų. Pats ryškiausias pavyzdys - žymės, kurias paliko smūgiai aštriu akmeniniu daiktu. Gamtoje tiesiog nėra tokių gyvūnų, kurie galėtų palikti panašius pėdsakus.

Kitų mokslininkų nuomonė

Mokslo bendruomenė labai aktyviai diskutuoja apie naują atradimą. Smitsono universiteto mokslininkė-tyrinėtoja Briana Pobiner, tirianti pirmykščių žmonių maisto racioną, teigia, kad radinys yra „kvapą gniaužiantis atradimas, kurį patvirtina mokslininkams gerai žinomi žmogiškosios veiklos požymiai“. Pobiner manymu, radinys taip pat liudija, jog mažiausiai viena hominidų rūšis kažkokiu stebuklingu būdu gebėjo keliauti jūromis viduriniojo pleistoceno epochoje. Beje, hominidai medžioti raganosius pradėjo maždaug prieš 2 milijonus metų!

Išvada

Žmogaus protėvių migracija visada buvo karštų mokslinių debatų objektas, tačiau, sprendžiant iš visko, Homo erectus
iš tiesų rytinėse žemėse apsigyveno žymiai anksčiau už kitas rūšis. Pirmieji liudijimai apie šiame regione pasirodžiusius Homo sapiens siekia maždaug 300 tūkstančių metų, tad tarp jų iš tiesų yra didžiulė istorinė praraja. Homo erectus smegenys buvo žymiai mažesni už Homo sapiens smegenis, tačiau tai nesutrukdė jiems perplaukti vandenyną ir gana sėkmingai medžioti stambius ir pavojingus gyvūnus. Naujas atradimas dar kartą parodo, kiek mažai šiuolaikinis žmogus žino apie tai, kas vyko tolimose epochose. Kas žino, gal kada nors archeologams ir paleontologams pavyks įminti ir kitas iš praeities atkeliavusias mįsles, kurios mums šiuo metu atrodo neįtikėtinos?