Čavinda - keista ir paslaptinga vieta

Meksikoje yra nedidelis Čavindos miestelis. Nors jame gyvena visiškai normalūs žmonės, užsiimantys pačia įprasčiausia veikla, ši vieta laikoma ne visiškai normalia. Čavinda - tai viena iš paslaptingų, mūsų planetos zonų, kur dažnai vyksta kokie mistiški, mūsų fizinio pasaulio dėsniais nepaaiškinami įvykiai. Paranormalių reiškinių tyrinėtojai teigia, kad šie įvykiai susiję su tuo, kad šiame miestelyje ir jo apylinkėse iškreipiama erdvė ir laikas.

Šiuos teiginius patvirtina lengvo pelno mėgėjų pasakojimas. Prieš keletą metų du vyrai atvyko į Čavindą, kažkur gavę senovinį žemėlapį, kuriame, atseit, buvo nurodyta vieta su tolimais laikais užkastu lobiu. Tiesa, nelabai suprantama, kodėl vyrai nusprendė lobio ieškoti naktį - gal taip buvo nurodoma žemėlapyje, o gal lobio ieškotojai paprasčiausiai nenorėjo atkreipti į save dėmesio. Kad ir kaip ten buvo, bet vieną mėnesėtą naktį vyrai leidosi į žemėlapyje nurodytą vietą.

Tuo metu, kai jie kasė žemę, netikėtai pasigirdo nenatūraliai garsus arklio kanopų kaukšėjimas, nors šalia nebuvo jokio keliuko. Netrukus mėnesienos šviesoje pasirodė raitelis - puošniais rūbais apsirengęs vyras ant stipraus ir prižiūrėto žirgo. Žirgas nenustygo vietoje ir vis judėjo pirmyn ir atgal. Aukso ieškotojai, šiaip jau narsus, netgi bebaimiai žmonės, mirtinai išsigando, nors raitelio išvaizdoje nebuvo nieko grėsmingo. Staiga raitelis nutraukė tylą ir paaiškino, kad nuo kalno pamatė vyrus ir nusprendė prie jų prijoti ir paklausti, gal jiems reikalinga kokia pagalba. Atrodo, tai buvo eilinė frazė, tačiau lobio ieškotojai, pažvelgę į nurodytą kalną, nuo kurio žirgu, netgi pačiu greičiausiu reiktų joti dvi ar net tris valandas, vyrai tiesiog sustingo, apimti siaubo. Dar po akimirkos jie iš visų jėgų pasileido bėgti iš prakeiktos vietos, bijodami nes pasukti atgal galvas, nes už jų nugaros vis girdėjosi tas pats garsus arklio kanopų kaukšėjimas...

Kitą rytą naktinis nuotykis bičiuliams pasirodė ne toks jau ir baisus, raitelio pasirodymą jie sau paaiškino logiškai, pamanę, kad apie kalną, nuo kurio atjojo, pasakė juokais. Tiesa, abu vyrai niekaip nesuprato, kas juos taip išgąsdino, tačiau lobio ieškotojai šią baimę paaiškino savo įtemptais nervais - juk naktį jie buvo išvykę ne į romantišką kelionę. Vienu žodžiu, vyrai nusprendė tęsti lobio paiešką.

Tačiau pasakyti buvo lengviau, nei padaryti - kažkokia velniava ir toliau persekiojo lengvo pelno mėgėjus. Jų nauji automobiliai staiga pavirto kažkokiais senais laužais, kuriems, atrodė, mažiausiai dvidešimt metų, o gal ir daugiau. Automobiliai atrodė praktiškai neremontuojami, juos reikėjo utilizuoti ir pirkti naujus. Ir tai dar ne viskas - vienas automobilis kažkodėl pasidarė kitiems vairuotojams nematomas, į jį keletą kartų per dieną kas nors atsitrenkdavo. Paskutinį kartą į jį atsitrenkė sunkvežimis, kurio šeimininkas ilgai krapštėsi pakaušį, negalėdamas suprasti, iš kur kelyje atsirado šis senas kledaras.

Vyko ir kiti keisti mistiniai dalykai, kurių niekaip nebuvo galima paaiškinti. Galų gale bičiuliai nusprendė atsisakyti lobio paieškos ir netgi iškilmingai sudegino seną žemėlapį, kuris jiems padarė daugiau žalos nei atnešė naudos.

Po to viskas vėl stojo į savo vietą Kitą rytą po šio sprendimo vyrai išėjo iš viešbučio ir aikštelėje pamatė savo naujus automobilius, kurie ne tik atgavo ankstesnę išvaizdą, bet ir nematomame automobilyje nebuvo matyti jokių avarijų pėdsakų. Vyrai sušoko į savo automobilius ir pasistengė kuo greičiau palikti Čavindą - tą baisią, kaip pasirodė, ypač lobių ieškotojams, vietą.