Egipto piramidžių paslaptys

Egipto piramidžių paslaptys jau ne vieną šimtmetį audrina mokslininkų ir visų, kas domisi Senovės Egiptu, protus ir vaizduotę. Ypač daug mįslių slepia trys piramidės, esančios Gizoje, netoli dabartinio Kairo. Jos, trys milžiniškos tobulai taisyklingos formos keturbriaunės piramidės, stūkso dykumoje, mesdamos ryškius šešėlius. Šios piramidės yra laikomos faraonų Cheopso, Hefreno ir Mikerino kapavietėmis.

1864 metais astronomas Čarlzas Piacis Smitas (Charles Piazzi Smyth) iškėlė hipotezę, kad Cheopso piramidė buvo pastatyta, siekiant tokia forma įkūnyti keletą senų, nepaprastai vertingų žinių aspektų. Jo sekėjai bandė įminti šios Egipto piramidės paslaptį. Teigiama, kad Cheopso piramidė išsiskiria iš kitų Senovės Egipto paminklų. Buvo tvirtinama, kad ją aukštesniojo proto valia pastatė ateiviai iš kitų pasaulių, kuriuose civilizacijos yra labiau išsivysčiusios negu Žemėje. Buvo iškelta hipotezė, kad piramidės konstrukcijoje, jos parametruose užšifruotos senovės pranašystės, kurios vėliau sudarė Senojo testamento pagrindą, numatė būsimąją krikščionybės istoriją ir pranašauja antrąjį Kristaus atėjimą.

Išmatavus Cheopso piramidę paaiškėjo, kad jos perimetras, padalytas iš dvigubo aukščio, atitinka tikslų skaičių „Pi“ – šimtatūkstantosios dalies tikslumu. Įdomu, kad šventasis Egipto ilgio matas, t.y. piramidės colis (keistu sutapimu lygus šiuolaikiniam britiškajam) yra milijardoji Žemės orbitos (atstumo, kurį planeta nuskrieja per 24 valandas) dalis.

Dviejų piramidės įstrižainių suma, išreikšta coliais, atitinka skaičių metų, per kuriuos mūsų Žemės šiaurės ašigalis atlieka vieną pilną apsisukimą. Piramidės apimtis, padauginta iš lyginamojo svorio akmens, iš kurio ji yra pastatyta, atitinka Žemės rutulio svorį ir t.t. Visos Egipto piramidės buvo pastatytos ant vakarinio Nilo kranto, kur leidžiasi saulė ir kuri buvo siejama su mirusiųjų karalyste.

Suskaičiuota, kad didžiąją Gizos piramidę sudaro 2 300 000 akmens blokų, kurie sveria nuo 2 iki 30 tonų, o kai kurie net daugiau kaip 50 tonų. Iš pradžių piramidės buvo aptaisytos apdailos plokštėmis iš gerai nušlifuotų klinčių. Tie akmenys atspindėjo saulės šviesą, todėl piramidės spindėjo kaip brangakmeniai. Jos buvo matomos nuo Izraelio kalnų ir galbūt net iš Mėnulio. Nepaisant didelio karščio, tvyrančio aplink piramides, temperatūra jų viduje išlieka palyginti pastovi ir siekia maždaug 20 laipsnių pagal Celsijų.

Nors specialistai sutaria, kad piramidės buvo pastatytos iš didžiulių akmens luitų, variniais instrumentais išpjautų akmens skaldyklose, jų transportavimo ir mūrijimo būdai iki šiol yra karštų diskusijų objektai. Prikurta daugybė egzotiškų teorijų, kaip buvo statomos piramidės. Pagal vieną versiją Cheopso piramidę pastatė kitų planetų gyventojai, pagal kitą – didžiuliai blokai buvo gabenami naudojantis magišku kristalu.

Piramidžių statybose dalyvavusių darbininkų skaičiai įvairiais skaičiavimais labai skiriasi, vis dėlto labai tikėtina, kad jas statė mažiausia 100 000 žmonių. Akivaizdu, kad piramidžių statybos būdai keitėsi laikui bėgant – vėlesnių laikų piramidės pastatytos ne taip kaip ankstyvosios. Egipto piramidės buvo pastatytos per 200 metų, naujos būdavo pradedamos statyti dar nebaigus ankstesniųjų. Taigi Egipto statybininkai pakaitomis triūsė apvalius metus, ir taip 200 metų.

Dar viena Egipto piramidžių mįslė yra ta, kad dvi didžiausios piramidės buvo statomos su pertrauka. Pradėjus statyti dėl kažkokių priežasčių darbai nutrūkdavo ir būdavo atnaujinami gerokai vėliau. Kodėl buvo padaryta tokia išvada? Ir pagal inžinerinę logiką, ir tiesiog blaiviai protaujant išeina, kad piramidei didėjant klinčių blokų matmenys turi mažėti. Bet pirmosiose 18 Didžiosios piramidės eilių blokai išties mažėja ir iki 18-os eilės kiekvienas sveria ne daugiau kaip kelias tonas. Tačiau jau 19-oje statinio eilėje blokų gabaritai vėl staigiai didėja, nors juos teko kelti jau į 30 metrų ir didesnį aukštį.

XX a. 9-ą deš. Robertas Bjuvelas (Robert Bewell), belgas inžinierius statybininkas, atkreipė dėmesį į Gizos piramidžių išdėstymo schemos panašumą į žvaigždžių padėtį danguje. Trijų žvaigždžių išsidėstymas Oriono žvaigždyne, primenantis diržą ant žmogaus figūros talijos, tiksliai atkartoja trijų didžiausių piramidžių išdėstymo schemą Gizos plynaukštėje. Didžioji piramidė ir panašaus dydžio Hefreno piramidė užima ryškiausių Oriono juostos žvaigždžių, Alnitako ir Alnilamko vietą, o mažesnioji nuo dviejų kitų piramidžių ašies nutolusi visai taip pat kaip trečioji ir mažiausioji Oriono juostos žvaigždė Mintaka.

Tokia akivaizdi analogija buvo tiesioginis iššūkis ortodoksinei archeologijai, tvirtinusiai, kad egiptiečių religijos pagrindas buvo Saulės, o ne žvaigždėto dangaus garbinimas. Kad ir kaip ten būtų, fenomeno nenuneigsi. Grehemas Henkokas (Graham Hancock), knygos „Dievų pėdsakai“ autorius, mano, kad pagal R.Bjuvelo atradimą piramidės turėjo būti pastatytos ne 2500 m. pr.m.e., o maždaug 10 450 m. pr.m.e., kai Oriono juostos kontūrai tiksliai atitiko piramidžių išdėstymo schemą.

Piramidės – vienas iš daugelio tam tikros išsivysčiusios civilizacijos egzistavimo įrodymų. Be to, jų statybos epocha sutampa su legendinės Atlantidos egzistavimo laiku, nors niekas nesiima tvirtinti, kad piramides pastačiusi civilizacija išties buvo atlantų civilizacija.

Įdomių duomenų pateikė amerikietis mokslininkas Džonas Entonis Vestas (John Anthony West), atkreipęs dėmesį, kad ant dviejų objektų – Sfinkso ir Slėnio šventyklos, esančių už kelių šimtų metrų vienas nuo kito, matomi aiškūs vandens sukeltos erozijos pėdsakai. Milžiniška Sfinkso figūra yra stataus šlaito įduboje ir buvo iškalta iš tenykštės uolienos. Tokia įduba labai greitai prisipildo smėlio ir tikimybė, kad dykumos sąlygomis smėlį plovė lietaus srautai, yra nepaprastai maža. Bet taip buvo ne visada.

Sacharos sritis pradėjo virsti smėlio dykuma tik paskutinio ledynmečio pabaigoje, ir dar prieš 12 000 ar net 10 000 metų ten būdavo gana gausių kritulių, kurie ir galėjo sukelti Dž.Vesto pastebėtąją eroziją. Dž.Vesto stebėjimus patvirtino beveik 300 specialistų geologų, dalyvavusių 1992 m. vykusiame Amerikos geologų draugijos suvažiavime.

Piramidžių statyba buvo tokio plataus masto veikla, reikalaujanti tokių visos visuomenės pastangų, laiko sąnaudų ir materialinių resursų, kad turėjo būti svarių priežasčių joms statyti. Senuosiuose šaltiniuose netrūksta žinių apie ugninius rutulius, krentančius iš dangaus, išdeginančius ir paverčiančius pelenais viską aplinkui. Labai gali būti, kad statydami piramides įvairiose Žemės rutulio vietose, žmonės norėjo paprašyti aukštesniųjų jėgų nenaikinti civilizacijos, nemėtyti iš dangaus liepsnojančių luistų.

Seniausia Egipto piramidė yra Džoserio piramidė, pastatyta Sakaros nekropolyje 27 amžiuje prieš mūsų erą. O Cheopso piramidė, taip pat vadinama Didžiąja Gizos piramide, yra didžiausia. Pradinis piramidės aukštis buvo 146,5 m, o dabar – 138,8 m. Iki 1311 metų, kai Anglijoje buvo pastatyta Linkolno Mergelės Marijos katedra, Didžioji Gizos piramidė buvo aukščiausias žmogaus rankų sukurtas statinys pasaulyje. Rekordas jai priklausė mažiausia 3871 metus! Didžioji Gizos piramidė yra seniausias iš septynių senojo pasaulio stebuklų ir paskutinis egzistuojantis iki šiol.

Pirmasis žinomas piramidžių architektas buvo Imhotepas, Senovės Egipto eruditas, inžinierius ir gydytojas, jis laikomas ir pirmosios iš didžiųjų piramidžių, Džoserio piramidės, autoriumi. XII a. buvo bandoma sunaikinti Gizos piramides. Al Azizas, antrasis Ajubidų dinastijos sultonas, pabandė jas nugriauti, bet jam teko savo sumanymo atsisakyti. Vis dėlto jam pavyko apgadinti Mikerino piramidę – jos šiaurinėje pusėje liko vertikali žiojėjanti skylė.

Tai anaiptol ne visos Egipto piramidžių paslaptys ir mįslės. Jos dar ilgai domins žmones ir skatins naujus tyrinėjimus…

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“, Respublika.lt