Eusapija Paladina: Mafijos globojama mediumė

Beraštę našlaitę su savimi pasiėmė keliaujantis fokusininkas, kuris ją išmokė įvairių triukų. Kartą, žongliruodama ant lyno, Eusapija neišlaikė pusiausvyros, krito ir labai stipriai susitrenkė galvą. Niekas nebetikėjo, kad mergaitė išgyvens, todėl ją paliko bažnyčios prieglaudoje Neapolyje.

Tačiau ji išgyveno, nors ir liko negalia: jai buvo stipriai įspaustas momenkaulis, o tai sukeldavo labai stiprią migreną ir traukulius su sąmonės praradimu. Iš prieglaudos ją pasiėmė geradariai, kurie domėjosi spiritizmu.

Sunki Eusapijos būklė apsunkino darbus namuose, todėl šeimininkai nutarė ją atiduoti į vienuolyną. Tuomet mergaitė per vieną vakarinį šeimos pasisėdėjimą prie staliuko atliko keletą fokusų, belsdama lėkšte ir judindama kėdes.

Tai sukėlė tarsi sprogusios bombos efektą. Mergaitė iš karto buvo paskelbta apsigimusia mediume. Eusapija suvaidino didelį išgąstį, tačiau ją įkalbėjo vystyti savo spiritinius sugebėjimus ir, savaime suprantama, nutilo visos kalbos apie vienuolyną.

Taip prasidėjo jos mokslai Neapolio mediumų ratelyje. Čia ji sėkmingai demonstravo daugybę triukų iš keliaujančių cirko artistų repertuaro, taip pat būrė kortomis ir kauliukais su „dvasių" pagalba. Daug žadančia mediume susidomėjo mafija.

Kamora (mafija, veikusi Neapolyje) sudarė sutartį su Eusapija, o per savo žmogų įtakingą Neapolio ponią Damianą įtikino, kad kažkoks Džonas Kingas, tvirtinęs, jog praėjusiame gyvenime buvo Džonu Morganu, reikalauja skubiai surasti „tarpininką tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio". Beje, tokiu „kontaktuotoju" galėjo būti tik jo „reinkarnuota“ dukra vardu Eusapija.

Ponia Damiana per savo pažįstamus greitai surado Paladiną ir ėmė ją prašyti atlikti spiritizmo seansą. Savaime suprantama, jo metu apsireiškė Džonas Kingas, kuris tapo nuolatiniu senjoros Damianos „dvasiniu tarpininku ir mokytoju".

Mafijos rankose

Neapolio Kamora pasižymėjo tuo, kad dažnai veikdavo per trečiuosius asmenis, priversdama juos sudaryti taip vadinamą „garbės sutartį". Taip mafija versdavo pašalinius žmones atlikti nusikaltimus, prisiimti kaltę, duoti melagingus parodymus.
Už tai šie žmonės sulaukdavo mafijos apdovanojimo ir parsidavėlių teisėjų malonės. Taip į mafijos gniaužtus pateko įvairių Neapolio sluoksnių gyventojų, nuo prekeivių iki bankininkų ir advokatų. Šio likimo neišvengė ir Paladina.

Eusapijos atliekamuose spiritizmo seansuose Kingas iš pasiturinčių neapoliečių vis dažniau ėmė reikalauti šeimos brangenybių, kurias reikėjo padėti į šeimyninius kapus, varpines ar kitas vietas, „susijusias su anuo pasauliu". Suprantama, pirato dvasia iš karto visas brangenybes pasiimdavo į savo „anapusinę karalystę". Savaime aišku, taip ilgai tęstis negalėjo, Neapolyje pradėjo sklisti demaskuojantys gandai.

Kada aistros dėl Morgano dvasios kleptomanijos pasiekė piką, Kamora nusprendė Eusapiją išsiųsti į turą po Europą.

1891-ųjų metų vasario mėnesį Eusapijos seanse lankėsi garsus kriminalistikos profesorius Cezare Lombrozo, kurį taip sužavėjo mediumės ir „pirato dvasios" triukai, jog iš karto parašė rekomendacijas keliems garsiems Europos spiritizmo salonams.

Gastrolės prasidėjo Varšuvoje, kur daktaras Očorovičius suorganizavo keletą dešimčių seansų. Jų metu be įprastinių triukų dar buvo rodoma: pirštų antspaudų atsiradimas molyje, įvairių daiktų ir mediumės levitacija, nematomos dvasios grojimas muzikiniais instrumentais ir netgi „elektros iškrovos".

Įdomu tai, kad Eusapijos fokusai iš pat pradžių sukėlė dideles abejones, tačiau po to ekspertai arba nustojo lankytis seansuose, arba ėmė palaikyti mistifikatorę. Tiesa, du lenkų fokusininkai, suradę virveles „levitacijai" ir laidus nuo baterijos „rankomis sukeliamiems išlydžiams", kažkur dingo...

Psichinių tyrimų draugija

1894-ais metais Eusapiją pasikvietė Didžiosios Britanijos Psichinių tyrimų draugija. Seansus organizavo žinomas spiritizmo tyrinėtojas Oliveris Lodžas.

Visas seansų vykdymo sąlygas diktavo Eusapijos vadybininkas italas. Mediumės komanda kategoriškai reikalavo, kad seanso dalyviai griežtai laikytųsi nurodytų taisyklių, priešingu atveju Eusapija nepaprastai įtūždavo ir atsisakydavo pasirodyti.

Seansai vyko vėlai vakare ar net naktį, tamsoje ar prietemoje. Eusapija, apsirengusi uždara suknele, įsitaisydavo kampiniame „kabinete" už mažyčio staliuko. Patį kabinetą supo juodos užuolaidos. Salia stovėjo stalas su įvairiais muzikos instrumentais.

Seansas prasidėdavo nuo Eusapijos panirimo į transą, jos kūnas imdavo raivytis. Seanso metu būdavo girdimas stuksenimas, į orą pakildavo stalas, mažasis staliukas išlįsdavo iš kabineto ir taip pat imdavo kvituoti. Muzikos instrumentai imdavo groti, pasirodydavo keistos rankos. Kartasi žiūrovai pajusdavo, kad kažkas gnaibo jų rankas ir kojas.

Po pasirodymų Londone, kuriuos lydėjo nuolatiniai skandalai su mediumės komanda, Eusapija buvo pakviesta į Kembridžo universitetą. Mediume, po ilgų pasitarimų su savo „vadybininku", sutiko, tačiau ultimatyviai pareiškė naujus apribojimus apšvietimui ir žiūrovų elgesiui. Pavyzdžiui, seanso dalyviams buvo kategoriškai draudžiama rankomis bandyti apčiuopti aplinką, liestis prie „materializavusių" ar „kvituojančių" daiktų.

Jau pats pirmasis seansas sukėlė didžiulį skandalą. Pasirodė, kad Eusapija ir už užuolaidų pasislėpę jos asistentai naudoja rankas, kojas ir specialias lazdeles. Mediume paeiliui išlaisvindavo savo rankas ir iš karto pradėdavo atlikti įvairius triukus,

Ekspertai, kurių dauguma buvo Kembridžo universiteto mokslininkai, padarė išvadą, kad tai buvo akivaizdi apgaulė, ištobulinta per ne vienerius praktikos metus. Tai ne tik paaiškino italės mediumės „paranormalius sugebėjimus", bet ir kėlė rimtus įtarimus dėl apgavystės, demonstruojant kitus „antgamtinius reiškinius".

Paaiškėjo, kad Draugija specialiai leido Eusapijai apgaudinėti žiūrovus, todėl ji pasinaudojo šia laisve savo fokusams ir triukams atlikti. Kembridže vykusių spiritizmo seansų kritikai buvo taip įsitikinę savo išvadomis, kad Psichinių tyrimų draugija pareiškė, jog mediume iš Italijos neturi jokių antgamtinių savybių ir yra paprasčiausia apgavikė.

Gastrolės Paryžiuje

Po visiško fiasko Kembridže ir neigiamų Didžiosios Britanijos Psichinių tyrimų draugijos išvadų Eusapijos komanda ėmė veikti kur kas apdairiau. Tuo metu spauda (ypač itališka) ir toliau liaupsino nepaprastus mediumės sugebėjimus, o į rimtų mokslo vyrų nuomonę nebuvo atsižvelgiama (taip ir šiandien dažnai vyksta). Eusapijos honorarai nuolat augo, todėl pinigų srautas į Kamoros kasą nesilpo.

Autoritetingas Paryžiaus Psichologijos institutas 1905-ais metais sukūrė specialų komitetą mažai ištirtiems ir dalinai nepaaiškinamiems žmogaus psichikos reiškiniams tirti. Šio komiteto nariais tapo garsūs mokslininkai. Galima paminėti netgi Pjerą ir Mariją Kiuri, kurie buvo stebėtojais.

Komiteto posėdžiuose buvo išanalizuotos įvairiausių magų, mediumų, aiškiaregių ir kitų stebukladarių antgamtinės savybės. Visi jie po visapusiškos analizės buvo pripažinti falsifikatoriais, aiškiai naudojančiais įvairius apgavystės metodus.

Iki 1907-ųjų metų Eusapija pabuvojo visuose didžiuosiuose Europos spiritizmo centruose ir tapo tikra

garsenybe anapusinių jėgų tyrinėtojų pasaulyje, nors, reikia pripažinti, jos šlovė buvo labiau nei abejotina. Prieš baigiant pasirodymus Europoje ir persikeliant į Naująjį pasaulį, mediumės kuratoriai nusprendė organizuoti paskutines gastroles Paryžiuje.

Tačiau pasirodyti Eliziejaus laukuose ir visiškai ignoruoti Psichologijos instituto komisijos narių dalyvavimą buvo neįmanoma. Po ilgų įkalbinėjimų Paladina sutiko atlikti keletą seansų Paryžiaus ekspertams, tačiau nurodė ypač griežtas sąlygas (viena tokių sąlygų buvo neįleisti į seansą žurnalistų ir vėliau viešai neaptarinėti pasirodymo) bei pareikalavo didžiulio honoraro, kuris besąlygiškai turėjo būti išmokėtas negrąžinamu avansu.

Komitetas įvykdė visus šiuos reikalavimus, todėl šiandien yra detaliai žinoma apie tai, kas nutiko. Trumpame Psichologijos instituto komiteto komunikate buvo visiškai patvirtintos Didžiosios Britanijos Psichinių tyrimų draugijos išvados, susijusios su mediumais, apkaltintais sąmoninga apgavyste. Tokie veiksmai skatina kenksmingą praktiką ir trukdo moksliniams tyrimams. Paryžiaus komiteto ir britų draugijos uždavinys buvo sustabdyti į tokių apgavikų rankas plaukiančius didžiulius honorarus.

Tragiška atomazga

Polis Lanževenas, garsus fizikas ir Kiuri šeimos draugas, savo prisiminimuose su didele humoro doze aprašė, kad po to, kai užgeso šviesa ir šviečiant nedideliam žvakigaliui Didžioji Eusapija ėmė lėtai kilti į orą, netikėtai į sceną iššoko Pjeras Kiuri. Ilga lazdele su išlenkta rankena jis perskrodė orą po „levituojančia mediume" ir, kažką užkabinęs, stipriai trūktelėjo.

Pasigirdo garsus trekštelėjimas, Eusapija nudribo ant grindų, o paskui ją ėmė kristi virvelėse susiraizgę „skraidanti mandolina", „kybantis būgnas" ir „magiškas tamburinas". Kažkas įjungė šviesą, prieš apstulbusius mediumus pasirodė bandanti iš po užuolaidų išlįsti „mediume" ir du jos padėjėjai su vaškinių rankų, kojų ir galvų rinkiniu...

Kilo toks griausmingas juokas, kad net ėmė drebėti salono , kuriame vyko seansas, stiklai, o vėlyvi praeiviai nustebę žvalgėsi į solidžios įstaigos - Psichologijos instituto -iškabą.
Kitą dieną anksti ryte į ekspresą, vykstantį iš Paryžiaus į Romą, įsėdo keletas niūrių tamsaus gymio žmonių, piktai dėbčiojančių į žurnalistus. Tarp išvykstančiųjų išsiskyrė tamsia suknele apsirengusi moteris, isteriškai ragindama nešėjus ir nuolat besikeikdama italų prasčiokų vartojamais išsireiškimais...

Kamoros keršto nereikėjo ilgai laukti. Vieną vėlų vakarą, grįždamas iš mokslininkų susirinkimo, Pjeras Kiuri prie savo namo pastebėjo tepaluoto skysčio balą, kurią apšvietė dujinis žibintas. Bandydamas apeiti netikėtą kliūtį, jis paslydo ir pargriuvo ant važiuojamosios gatvės dalies bei papuolė po netikėtai pasirodžiusios karietos ratais. Mirtis ištiko akimirksniu...

Po kelių dienų Paryžiaus pakraštyje policija aptiko iškinkytą, akmenimis prikrautą karietą, aptaškytą garsaus mokslininko, atskleidusio radioaktyvumo paslaptis, krauju...

Anapus Atlanto

| Neapolį sugrįžusi Paladina kiekvieną dieną rengė seansus prabangiame „Viktorijos" viešbutyje. Nors garsas apie Europoje įvykusius skandalus pasiekė ir Italiją, tačiau mediumės seansai visada sulaukdavo anšlago ir laikraščių korespondentų pagyrų.

Dabar visuose Eusapijos pasirodymuose dalyvavo amerikiečių tyrinėtojas Hjuvardas Karingtonas. Jis aktyviai tarėsi dėl mediumės gastrolių JAV, rašė išsamius reportažus į „New York Times", „National Enquirer" ir „Boston Globe". Juose jis rašė, kad „vienintelė išvada, kurią gali padaryti šiuolaikinis mokslas, -tai realiai egzistuojanti iki šiol nežinoma jėga, kuri pasireiškia Eusapijos dėka".

Galiausiai Karingtonas tapo oficialiu Eusapijos agentu ir organizavo jos gastroles JAV. Reikia pažymėti, kad vėliau jis visiškai atsidėjo Paladinos sugebėjimams tirti.

Jis ne tik gavo savo dalį kaip agentas, bet ir susižėrė nemažai pinigų už dešimtis knygų, skirtų šiai temai, ir taip užsitikrino ateitį be rūpesčių. Pirmoji Karingtono knyga, išėjusi 1909-ais metais taip ir vadinosi: „Eusapija Paladina ir jos fenomenas".

Mediume į JAV atvyko 1910-ais metais. Tuo metu jos sugebėjimai buvo žymiai suprastėję, o pranešimų apie jos bandymus apgaudinėti žiūrovus buvo daugybė. Tačiau ir toliau laikraščiuose buvo spausdinami užsakomieji straipsniai, kuriuose buvo aukštinami Euspasijos sugebėjimai.

Tačiau Kamora jau nebegalėjo toliau globoti su kriminaliniu pasauliu susijusios mediumės. Amerikoje susikūrė nauja italų mafija Koza nostra, kurioje neapoliečiai neturėjo jokios įtakos. Be to, Niujorke buvo sukurtas „Demaskuotojų klubas", kuriam priklausė garsūs iliuzionistai Haris Hudinis, Hovardas Tersonas ir kiti. Jų skandalingi demaskavimai padėjo tašką Didžiosios Eusapijos karjeroje. Ji neteko visų savo globėjų ir iki gyvenimo pabaigos gyveno apgailėtiną gyvenimą, faktiškai sugrįžusi prie provincijos būrėjos ir aiškiaregės amato.