Gerosios bakterijos, probiotikai - stiprina imunitetą, žarnyną

Kalbėdami apie bakterijas, pirmiausia pagalvojame apie organizmui žalingus, ligas sukeliančius mikroorganizmus. Tačiau žmogaus kūne yra daugybė bakterijų – tiek „blogųjų“, tiek „gerųjų“. Skaičiuojama, kad kiekvieno iš mūsų kūne gyvena maždaug 100 trilijonų gerųjų mikroorganizmų, vadinamų probiotikais, o drauge jie sveria daugiau nei žmogaus smegenys, rašoma pranešime spaudai.

Nors paprastai gyventojai stengiasi apsisaugoti nuo aplinkoje esančių kenksmingų bakterijų – naudoja antibakterinius purškalus ar muilus, o jų sukeliamas ligas gydo antibiotikais, – sveikatos specialistai primena, jog svarbu nepamiršti atkurti gerųjų bakterijų balansą. Tyrimai rodo, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda stiprinti imunitetą, atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą.

Poroje su antibiotikais

Kiekvienais metais atrandama vis daugiau probiotikų pritaikymo būdų. Manoma, kad netrukus probiotikai bus pritaikyti nutukimo, diabeto, alerginių ar psichikos susirgimų gydymui.

Visgi kol kas probiotikai vartojami siekiant palaikyti virškinimo sistemos funkcijas. „Benu vaistinės“ vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, dažniausiai gyventojai skuba įsigyti probiotikų sutrikus žarnyno veiklai ar vartodami antibiotikus.

„Antibiotikai, naikindami ligas sukeliančias bakterijas, paveikia ir natūralią organizmo mikroflorą. Todėl probiotikai padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį – viduriavimą, pilvo pūtimą, alergines reakcijas. Probiotikų preparatuose dažniausiai yra dviejų grupių gerųjų bakterijų – laktobakterijos (Lactobacillus acidophilus) ir bifidobakterijos (Bifidobacterium animalis).  Renkantis probiotikus patariama atkreipti dėmesį į šių veikliųjų medžiagų kiekį“, – teigia vaistininkė.

Padeda kovoti su moteriškomis ligomis

Probiotikai naudingi kiekvienam žmogui, tačiau vaikams ir moterims juos patariama vartoti dažniau. Vaikų virškinimo ir imuninė sistemos yra jautresnės ir nepilnai susiformavusios. Todėl jie dažniau viduriuoja, serga peršalimo ligomis, turi virškinimo sutrikimų.

Vaistininkė primena, kad, nors suaugusiems gali pakakti tik bifidobakterijų, mažyliams reikalingos ir laktobakterijos. Tad renkantis probiotinius papildus vaistinėje, reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį.

A. Levickienė pastebi, kad natūralių gerųjų bakterijų stoka leidžia atsirasti „moteriškoms“ infekcijoms, pavyzdžiui, kandidozei.

„Makšties grybeliai ir infekcijos vargina didelę dalį moterų. Šie sutrikimai ypač paūmėja po antibiotikų vartojimo ar nusilpus imunitetui. Būtent probiotikai ar specialios jais papildytos žvakutės gali padėti šias nemalonias problemas išspręsti ir užkirsti joms kelią“, – pasakoja specialistė.

Šaltinis – raugintos daržovės

Gerųjų žarnyno bakterijų, kaip ir kitų organizmui reikalingų vitaminų ar mikroelementų, galima gauti su maistu. Daugiausia gerųjų bakterijų turi kefyras, jogurtas, taip pat česnakai, svogūnai, bananai, neapdoroti grūdai ir raugintos daržovės – rauginti kopūstai, agurkai ir pan.

„Jeigu nusprendėte valgyti jogurtą, rinkitės natūralų ir nesaldintą. Įprasti jogurtai su vaisiais veikiau yra desertas nei geras probiotikų šaltinis“– primena A. Levickienė.

Vartoti valgio metu

Probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu, dažniausiai vieną kartą per dieną. Jeigu buvo paskirti antibiotikai, gydytojai pataria iš karto pradėti ir probiotikų kursą.

„Dauguma šiuolaikinių probiotikų yra atsparūs antibiotikams, jų nebereikia laikyti šaldytuve, tad juos galite neštis į darbą, vežtis į kelionę. Norint išvengti disbakteriozės arba normalios žarnyno mikrofloros pokyčių, probiotikus reikėtų vartoti dar bent 5–7 dienas po antibiotikų kurso“, – pasakoja „BENU vaistinės“ vaistininkė.

Po viduriavimo arba profilaktiniais tikslais probiotikus rekomenduojama vartoti apie dvi savaites.

Papildai su gerosiomis žarnyno bakterijomis naudingi ir tuomet, kai vargina pilvo pūtimas, dirgliosios žarnos sindromas, pavasarį paūmėjus lėtinėms virškinamojo trakto ligoms.