Greitesnis už šviesą «warp» variklis

1994-ais meksikietis Miguel Alcubierre (Cardiff'e esančiame Wales universitete) pradėjo įtikinėti fizikus, kad garsiojo Enterprise (iš Star Trek filmo) greitesnis už šviesą "warp" variklis nėra neįmanomas. Pasiremdamas Einšteino lygtimis, jis teoriškai pagrindė galimybę feformuoti erdvę taip, kad ji judėtų tarsi banga. Matyt panašūs reiškiniai vyko infliacijos periodu po Didžiojo sprogimo. Tada erdvėlaivis gali skrosti erdvę ją "iškreipdamas" - suspausdamas priekyje ir vėl išplėsdamas užpakalyje. Tai būtų tarsi koks skrydis banglente - ant erdvės/laiko bangų.

Tačiau 1997-aisiais Michael Pfenning'as ir Larry Ford'as iš Medford'e esančio Tufts universiteto "palaidojo" tas viltis įrodydami, kad vienam tokiam skrydžiui reiktų daugiau energijos nei jos yra visoje Visatoje.

Bet belgas Chris van den Broeck'as iš Leuven'o katalikiškojo universiteto Teorinės fizikos instituto vėl sugrąžino viltį. Tai būtų įmanoma, jei būtų sukurta keista erdvės anomalija - tarsi koks "burbulas" suplonomis sienelėmis.

Paaiškinsime pagrindinę idėję paėmę dvimatę erdvę. Joje yra "burbulas", kuris su šia plokščia erdve sujungtas labai siauru kakleliu. Šio burbulo "gyventojui" tas kaklelis yra nepaprastai siauras, tačiau burbulo viduje milžiniški dykrai gyvenimui. Tai yra sukuriamas erdvės darinys, kuris iš išorės atrodo be galo mažas, tačiau patekus į vidų erdvė tarsi "išsipučia". Fantastikos mėgėjai greitai suras analogijas su Dr.Who Tardis'o policijos būdele, į kurią įėjus patenkame į labai erdvią laboratoriją. Tačiau svarbu ne toji analogija, o tai, kad tokio burbulo sukūrimui nereikia milžiniškų energijos kiekių - jį sukurti galima ir iš vieno gramo tam tinkančios materijos (tik ji turėtų būti sudaryta vien iš neigiamos energijos - nieks nežino, kaip ją sukurti).

Erdvėlaivis skrietų to burbulo viduje. Tad jo įgula nepatirtų jokių nežmoniškų g-perkrovų ir Einšteino teorijos numatytų „laiko sulėtėjimų“ (laiko skirtumų skirtingiems stebėtojams).