Kaip rodo apklausos, 95% paprastų žmonių kategoriškai nusistatę prieš GMO - genetiškai modifikuotus organizmus. Ir tai neatsižvelgiant į tai, kad mokslininkai tvirtina, jog GMO turintys produktai (pavyzdžiui, mėsos gaminiai) arba tokiais esantys (vaisiai ir daržovės), yra ne tik nekenksmingi, bet ir naudingi. Visuomeninė nuomone, tačiau labai tikėtina, kad artimiausiu metu mokslininkai žengs toliau ir pradės užsiimti genetiškai modifikuotų kūdikių gamyba (kitaip to negalima pavadinti).

Kartą garsusis fizikas Enrikas Fermis ėmė diskutuoti su fiziku teoretiku ir įsitikinusiu ufologu Edvardu Teleriu. Būsimasis termobranduolinio ginklo kūrėjas pareiškė, kad daugelis žvaigždžių sistemų, remiantis "panašumo principu", turėtų būti apgyvendintos protingomis būtybėmis. Fermis atsakė sarkastiška pastaba: " O jūs nepagalvojote apie tai, jei ateiviai iš tikrųjų egzistuoja, tai kur jie visi yra?"

Jie atsiranda nuotraukose ir vaizdo įrašuose, tačiau kasdieniniame gyvenime jie dažniausiai būna nematomi. Žmonės juos dažniausiai palaiko mirusiųjų vaiduokliais. Tačiau parapsichologai turi kitokią nuomonę - tai būtybės iš kito matavimo, kurie gyvena greta mūsų.

Ateiviai dažnai įsivaizduojami kaip žalsvi žmogystos nutįsusiomis rankomis, milžiniškomis galvomis ir išsipūtusiomis akimis. Tačiau Kembridžo universiteto profesorius, biologinės evoliucijos ekspertas Simonas Conway Morrisas teigia, kad toks įsivaizdavimas yra klaidingas.

„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas teigia, kad vieną dieną galėsime tiesiogiai dalintis emocijomis lygiai taip pat, kaip dabar dalinamės teksto žinutėmis, nuotraukomis ar vaizdo įrašais, rašo „The Verge“.

Pastaruoju metu daug girdime apie smurtą artimoje aplinkoje. Valstybė netgi išleido įstatymus, pagal kuriuos baudžiami tie, kurie smurtauja prieš savo sutuoktinius ar vaikus.

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai teigia, kad Žemės planetoje prasideda naujas masinis gyvybės išnykimo periodas. Trijų universitetų parengtame pranešime skelbiama, kad žmonija tolimoje ateityje gali būti viena iš pirmųjų išnykimo aukų.

Neapibrėžtumas kyla spėjant ateitį ar kitų žmonių ketinimus. Jei viskas pasaulyje būtų iš anksto nuspėjama, tai nekiltų joks neapibrėžtumas, o, tuo pačiu, ir žmonių veiksmuose nebūtų jokios rizikos. Toks pasaulis taptų griežtai determinuotų arba vienareikšmiškai apibrėžtas, tačiau jame negalėtų atsirasti nieko nauja, o viskas tik kartotųsi vėl ir vėl.

Kartais gyvenime būna tokių momentų, kai, atrodytų, gerai žinomi ir įprastiniai dalykai nušvinta visiškai kitokia šviesa. Kaip pavyzdį galima pateikti daugelio dar vaikystėje skaitytą anglų rašytojo Džonatano Svifto knygą " Guliverio kelionės"

Pamatai šiai naujajai teorijai buvo padėti prieš penkerius metus ir kilo iš praktinio chemijos klausimo. Tuomet Billas Poirieras nelabai suprato, kad įsivėlė į painius kvantinės fizikos klausimus ir galimai atrado įrodymų apie paralelinius pasaulius, kurie skverbiasi į mūsiškį, o visa tai galima pamatyti kvantiniame lygmenyje, rašo Phys.org.

Tai yra esminis, sakyčiau pasaulėžiūros klausimas, formuojantis rimtas pasekmes mūsų kasdieniniame gyvenime. Dauguma parapsichologų, bioenergetikų ar šiaip liaudies medicinos gydovų dažnai patys nesusimąstydami užlipa ant šios povandeninės bombos. Žinoma, viskam laisva valia. Tačiau būtų daugiau susikalbėjimo, jei išsiaiškintume pamokas. Pabandysiu pateikti savo versiją.

Vienoje senovės indų legendoje pasakojama, kad visų pradžių pradžioje buvo vientisas sąmonės vandenynas, kuris kartą nusprendė pasidalinti į begalines dalelytes, norėdamas pažadinti pats save. Taip atsirado Visata ir joje gyvenančiomis būtybės. Daugelį amžių ši istorija buvo laikoma ne daugiau kaip prasimanymu. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius atradimai kvantinės fizikos srityje leido sukurti holografinės Visatos koncepciją. Taip realybė tapo.... besikeičiančia iliuzija.

Olandas Frankas Hoogerbeetsas prognozuoja, jog šiandien, gegužės 28 d., 16:00 val. vietos laiku (Lietuvoje tuo metu bus gegužės 29 d., penktadienis, 2:00 val. nakties) Kaliforniją sudrebins milžiniškos galios – net 9,8 balo pagal Richterio skalę – žemės drebėjimas. Tokio galingo drebėjimo seismologų aparatūra mūsų planetoje dar nėra fiksavusi.

Ar iki Didžiojo Sprogimo egzistavo Visata? Tokio tipo klausimai pradėti kelti visai neseniai. Iš tikro, kas buvo anksčiau, vienaip ar kitaip, visąlaik nedavė ramybės mąstytojams. Tuos klausimus vaizdžiai perteikė Paul Gaugin 1897 m. paveiksle: "D'ou venons-nous? Que sommes-nous? Ou allons-nous?" (Iš kur atėjome? Kas mes? Kur einame?)

Paslaptingai prieš 6 tūkst. m. iškilusi Šumero civilizacija išnyko taip pat paslaptingai. Istorinėse knygose tvirtinama, kad jai atsirado stiprus varžovas, tokia pat paslaptinga Akadų imperija, o maždaug 2000 m. pr.m.e. abi šios civilizacijos išnyko – ir nesimato jokių aiškių priežasčių. O tada staiga, tarsi iš nieko, ten pat susikuria dvi naujos civilizacijos – Babilonas ir Asirija.

Mums įprasčiausia medžiaga yra, ko gera, vanduo. Būtent jo yra šalia kiekvieną gyvenimo akimirką, tačiau praktiškai apie jį žinome labai mažai. Vanduo yra nepaprastai svarbus gyvybei Žemėje - be jo niekas negali egzistuoti. Vanduo yra vienas iš unikaliausių ir kartu paslaptingiausių junginių mūsų planetoje, nors, atrodytų, kas gali būti paprastesnio už vandenį. Bet kaip mažai mes žinome apie šią nepakeičiamą medžiagą... Viso pasaulio mokslininkai tyrinėja vandenį, tačiau jo paslaptys vis dar nėra iki galo atskleistos.

Tai vienas iš švenčiausių Biblijos objektų. Ji minima kaip 10 Dievo įsakymo saugojimo vieta, žemiškojo Dievo buvimo paliudijimas, dieviškoji ugnies svaidyklė, kuri degina kliūtis ir nusvilina neatsargius izraelitus. Ji pernelyg šventa, kad ją būtų galima padėti ant žemės ar paliesta neišrinktojo. Biblija mini, kad ji buvo saugoma Saliamono šventykloje, kuria babiloniečiai sugriovė 586 m. pr.m.e. Mokslininkai ginčijasi dėl galimos jos dabartinės vietos. Po Sfinksu? Po Jeruzalės Šventyklos kalnu? Prancūzijoje? Prie Londono šventyklos metro stoties? 63 m. amžiaus Tudor Parfitt'as, Londono Rytų ir Afrikos studijų mokyklos profesorius, savo knygoje "Dingusi Sandoros skrynia" spėja, kad ji yra Harare, Zimbabvėje.

Holografinis principas teigia, kad matematiniam Visatos apibūdinimui reikia vienu matmeniu mažiau. Tai, ką mes suvokiame kaip tris matmenis, iš tiesų gali būti dviejų dvimačių procesų vaizdas milžiniškame kosminiame horizonte.

Ispanija tapo imperija užkariavusi Naująjį Pasaulį, gavusi tenykštį auksą ir sidabrą. Anglija viešpatavo XIX amžiuje, tačiau prarado imperiją daugiausiai dėl brangiai kainavusių karų. Amerikai atiteko XX amžius. Panašiai kaip Roma ji pradėjo nuo respublikos su minimalia centrine valdžia, o dabar smunka, slegiama nuosavo administracinio aparato.

Įrodyta 25 kadro hipotezė sukeltų dvejonių žmogaus laisva valia. Ar mūsų sąmonė yra laisva, ar ja gali būti lengvai manipuliuojama? Ar galima mums ką nors įteigt, mums to net supratus? Ar žmogų galima valdyti per pasąmonę, kuomet žmogaus protu, sąmoningai net nesuvokia, kad jis nebėra laisvas ir jau yra valdomas?

Sąmoningas sapnas yra toks sapnas, kurio metu sapnuojantysis suvokia, jog sapnuoja ir dažnai gali daryti įtaką sapno turiniui. Sąmoningumas sapne būna įvairus. Kai kuriuose sapnuose jis būna žemas, kai žmogus tiesiog žino, kad sapnuoja, bet keliauja su tuo, kas vyksta sapne. Jis gali būti kiek aukštesnis, kai žmogus prisimena įvairius dalykus, kuriuos norėjo atlikti sapne, bando juos įgyvendinti ir pan. Nėra tik juoda ir balta – sąmoninga ar nesąmoninga – bet yra tam tikras spektras. Tai yra kontinuumas.

Gimimo laikas daro didelę įtaką žmogaus likimui. Pagal jį galima apibūdinti asmens charakterį, jo pomėgius, talentus, nuspėti meilės ryšius ar net sveikatos problemas. Tačiau šį kartą apie tai prabils ne gimimo data ar valanda, o metų laikai ir oras, kuriuo džiaugėsi ar kurį keikė artimieji, kai išvydote šį pasaulį.

Didžiausia vietinė grėsmė – galingi ugnikalnių išsiveržimai, į stratosferą išmetantys sieringas dujas. Jie gali sukelti staigų globalų atvėsimą ir augalijos žūtį. Kai kurie mokslininkai sieja Tobo ugnikalnio išsiveržimą, įvykusį prieš 74 tūkst. m., su žmonių populiacijos sumažėjimu iki kelių tūkstančių (dar paskaidykite – Pėdos laiko pelenuose). Dauguma ypač galingai išsiversti galinčių ugnikalnių linkę būti „neramiais“, jų paviršius nuolat kyla ir leidžiasi. 2012 m. geologai ėmė gręžti Flegrėjų laukų supervulkano Neapolio įlankoje rajone, o Bolivijos vulkanologai stebi Uturubku, vieną sparčiausiai kylančių ugnikalnių, laikomu kandidatu į artimiausią superišsiveržimą.

1908 m. birželio 30 d. po 7 val. ryte (vidurnaktį pagal Grinvičą) Sibiro Uolėtosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska, Krasnojarsko krašte) upės baseine (60°55' š.pl. 101°57' r.ilg.) įvyko milžiniškas sprogimas, kurio galia prilygo 10-40 mln. tonų trotilo (kaip vidutinė termo vandenilinė bomba). Sprogimą užfiksavo observatorijos visame pasaulyje. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į Žemės atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje. Tačiau kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Šiuo metu manoma, kad tai buvo kometos branduolys, nes panašūs reiškiniai vyko ir 2002 m. rugsėjo 25 d. nukritus Vitimsko meteoroidui.

Tai įvyko beveik prieš 70 metų. 1945 m. vasario 11 d. Bostono karinės ligoninės priimamajame pasigirdo atvykusio greitosios pagalbos automobilio sirenos garsas. Budinti medicinos seselė pašoko ir atidarė priėmimo skyriaus duris, po minutės pasirodė sanitarai ir įstūmė vežimėlį, ant kurio gulėjo žmogus su karo jūreivio uniforma… Vienas sanitaras medicinos seselei pasakė, kad pacientas vadinasi Čarlzu Džemisonu. Moteris linktelėjo galvą ir ėmė apžiūrinėti atvežtą vyrą. Jis vos kvėpavo, buvo be sąmonės, teko kviesti reanimatologus. Atvykę specialistai apžiūrėjo vyrą, kuriam iš pažiūros buvo apie 45 metai. Kojose ir nugaroje buvo skeveldrų palikti sužeidimai, aplink kuriuos prasidėję uždegiminiai procesai. Be to, ligonis buvo paralyžuotas. Ant abiejų paciento žąstų buvo vienodos tatuiruotės – sujungtų širdžių fone buvo sukryžiuotos amerikiečių ir britų vėliavos.

Mokslininkas, kuriantis technologijas būsimiems skrydžiams į Marsą, parašė knygą-instrukciją kaip atkurti civilizaciją po apokalipsės. Įsivaizduokite: vakar pasauliui, kokį jūs žinojote, atėjo galas. Per kažkokį stebuklą Atsibudote savo lovoje, su savo drabužiais, tačiau visa kita aplink jus pasikeitė. Gatvėse griuvėsiai, gatvės žibintai guli išvartyti, automobiliai palikti, o aplinkui – nė gyvos dvasios. Neįmanoma nustatyti, kas tapo sugriovimų priežastimi, tačiau akivaizdu, kad nutiko kažkas katastrofiško. Svarbiausias klausimas: o kas toliau? Kaip išgyventi ir atkurti visuomenę?

Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad nežemiškos civilizacijos kažkur egzistuoja. Tačiau jie nežino, kada ir kaip jos užmegs ryšį su žemės gyventojais. Mūsų galaktika yra tokia sena, kad ateiviai iki šių laikų galėjo apsilankyti kiekviename jos kampelyje net ne po vieną kartą. Bent jau kol kas kosmosas Žemei siunčia tik spengiančią tylą. Pagal Fermi paradoksą teigiama, kad Dievas sukūrė tik vieną planetą, kurioje gyvena žmonės. Ar tai reiškia, kad visatoje esame visiškai vieni?

Ne vienas, išgirdęs tokį klausymą, nustebtų ir atsakytų: žinoma, kad vieną. Tačiau kodėl kartas nuo karto atsiranda nepaneigiami įrodymai, kad buvo dvi arkos? Pirmoji arka buvo aptikta Ararato kalno viršūnėje ir tapo krikščionių nuosavybe. Antroji arka aptikta Džudi kalno viršūnėje Kurdistane. Šis faktas labai pradžiugino musulmonus, nes buvo aptiktas jų gyvenamojoje teritorijoje. Suprantama, kiekviena pusė turi svarių įrodymų, kad jų arka ir yra tikroji Nojaus arka.