Gotamo Miestas: Kvailių Kaimas

Žinomas filmas apie garsųjį kovotoją su blogiu Betmeną ir klastingąjį Džokerį serijos dėka išgalvotas Gotamo miestas, kur vyksta veiksmas, labai išpopuliarėjo. Tačiau pasirodė, kad pasaulio žemėlapyje yra reali gyvenvietė su tokiu pavadinimu. Didžiojoje Britanijoje taip pat yra savotiškai garsi vieta, ir būtent jo dėka sparnuotojo superherojaus megapolis gavo savo vardą.

Kokie mokesčiai, Jūsų didenybe?!

Notingamšyro grafystėje esantis Gotamas jau ne vieną šimtmetį yra ypatinga Jungtinės Karalystės įžymybė. Tik va - ši gyvenvietė garsėja ir pačioje Anglijoje, ir už jos ribų keista pravarde -...Kvailių kaimas. Ir šį vardą gavo gana keistomis aplinkybėmis.

Iki XIII amžiaus pradžios Gotamas (senąja anglų kalba - “ožkų namas”) buvo pats paprasčiausias užkampis, kuriame gyveno trys dešimtys šeimų. Tačiau viskas pasikeitė po to, kai karalius Jonas Bežemis sugalvojo prie Gotamo pastatyti naują medžioklės namelį, o link jo nutiesti patogų kelią. Ši žinia dėl įvairių svarių priežasčių nepradžiugino vietinių gyventojų. Pirma, dalis karaliaus “bungalo” įrengimo rūpesčių ir išlaidų neabejotinai gultų ant jų pečių, o antra, naudojimasis “valstybinės reikšmės trasa”, einančia per gyvenvietę, grėsė naujais mokesčiais. Be to, dažnų karališkų medžioklių dalyviai ištryptų laukus ir dėl to kasmet būtų nuimamas gana menkas derlius. Aplinkiniai miškai automatiškai gautų “karališkų naudmenų” statusą, todėl paprasti gyventojai čia medžioti nebegalėtų.

Todėl ir teko Gotamo gyventojams kaip reikiant pagalvoti, kaip surasti būdą išvengti kaimui gręsiančių negandų.

Ungurys, gegutė ir sūrio galvos

O tuo tarpu karaliaus rūmuose visu tempu vyko pasiruošimas būsimoms statyboms. Jonas Bežemis pasiuntė į Gotamą patikėtinius, kad tie pateiktų jam būsimo medžioklės “komplekso” planą.

O vietiniai gyventojai jau buvo pasiruošę valdovo tarnų vizitui ir paruošė jiems patį tikriausią pasirodymą. Jau Gotamo prieigose Jono pasiuntiniai pamatė, kaip prie aukšto ąžuolo keli kaimiečiai stato tvorą. Į klausimą, kam jie tai daro, gotamiečiai atsakė, neva ant medžio šakų tupi gegutė (anot keltų 

tikėjimo, tai šilumos ir vasaros simbolis). Kad paukštis nepaliktų jų kaimo apylinkių, jie ir statą tvorą. Ir tikisi taip visiems laikams atbaidyti žiemą nuo savo žemių. Bet, kol vyko šis turiningas pokalbis, gegutė nuskrido, o kaimiečiai, pasikasę pakaušius, pasakė svečiams, kad kitą kartą reikės statyti aukštesnę tvorą.

Nustebę lordai važiavo toliau ir netrukus sutiko valstietį, kuris jojo ant liesos kumelės, o ant savo pečių laikė grūdų maišą. J klausimą, kodėl jis taip joja, valstietis atsakė paprastai: arklys neva senas, todėl jis jį saugo, nekraudamas sunkaus nešulio ant arklio, o užsiversdamas maišą sau ant pečių.

Pagrindinėje Gotamo aikštėje vyko nematytas teismas. Gerbiami kaimo gyventojai susirinko čia nuskandinti baloje ... ungurį. Jo nusikaltimas buvo tiesiog pasibaisėtinas: vizgus galvažudys surijo ką tik doro kaimiečio tinkliuku sugautą žuvį!

Paskutinis gotamiečių suvaidintos scenos aktas galutinai išvedė karaliaus tarnus iš dvasinės pusiausvyros. Važiuodami per kaimą, aukšti svečiai buvo priblokšti, kai pamatė, kaip keli valstiečiai nuo kalvos viršūnės žemyn ridena apvalias sūrių galvas. Į klausimą, kodėl jie taip gadina vertingą produktą, gotamiečiai atsakė, kad jie paprasčiausiai siunčia prekes į miesto turgų. Neva nuo kaimo iki Notingemo visai netoli, tai sūriai gali lengvai patys ten nuriedėti.

Sugrįžę į Londoną, karaliaus pasiuntiniai pateikė Jonui Bežemiui išsamią
ataskaitą apie kelionę. Išgirdęs keistą ataskaitą, karalius padarė vienareikšmišką išvadą: visi Gotamo gyventojai yra išprotėję, todėl jam reikia laikytis toliau nuo šio kaimo. Juk tais laikais pamišimas buvo laikomas užkrečiamu!

“Trys išminčiai viename dubenyje...”

Nuo tų laikų praėjo ne vienas šimtmetis, o išmintingos gotamiečių kvailystės šlovė taip ir neišsitrynė iš liaudies atminties. Pasakojimai apie išsidirbinėjimus kaimiečių, kurie apgavo karalių, buvo perduodami iš lūpų į lūpas, o XV amžiuje jie pirmą kartą buvo sudėti į Taunli misterijų rinkinį (taip pavadintas pagal rankraščio savininko vardą). Dar po šimto metų buvo išspausdinta atskira brošiūra “Linksmos istorijos apie Gotamo bepročius”. Jos tekstai, beveik nepakitę, pasiekė mūsų dienas. Ši knyga buvo nepaprastai populiari, ją skaitė visų be išimties sluoksnių žmonės. Taip ir paplito Gotamo kaip “kvailių kaimo” šlovė, o jo gyventojai tapo ir liaudiškų dainelių herojais. Beje, kai kurios iš tų dainelių buvo išverstos net į kitas kalbas. Pavyzdžiui, į rusų kalbą jas išvertė Samuilas Maršakas, jos nuo vaikystės buvo pažįstamos rusų skaitytojams. Garsiajame šio rašytojo eilėraštyje apie tris išminčius viename dubenyje, kurie plaukė jūra per audrą, kalbama būtent apie garsiojo Gotamo kaimelio gyventojus.

Pasaulinę šlovę kažkada buvusiam Anglijos užkampiui atnešė rašytojas Vašingtonas Irvingas, viename iš savo satyrinių pasakojimų, 1807 metais išspausdintų žurnale “Salmagundi” (leidžiamas JAV nuo XIX amžiaus pradžios), Niujorką pavadinęs “jaunuoju Gotamu”, kurio vardas tuo metu jau buvo pasidaręs bendriniu daiktavardžiu.

Gali būti, kad šis sąmojingas Irvingo išsišokimas paskatino komiksų autorių Bilą Fingerį duoti Gotamo vardą miestui, kur jau kelis dešimtmečius su blogiu kovoja jo superherojus Betmenas.

Šlovės našta

Mūsų dienomis Notingamšyro grafystėje esantis Gotamas yra tikras turistų traukos centras. Iš įvairių Europos ir Amerikos kampelių čionai atvyksta turistai, norėdami paklaidžioti senomis gatvelėmis, apžiūrėti tvora aptvertą ąžuolą su garsiąja gegute, išgerti bokalą kitą alaus aludėje, pavadintoje garsiosios gegutės garbei.

Neseniai Gotame atsirado ir nauja originali įžymybė - virš kaimelio iškilo spalvinga vėtrungė, ant kurios puikuojasi vietiniai “išminčiai” ir Betmenas. Ši puošmena tarsi simbolizuoja amžių ryšį, pagerbia praeities ir dabarties herojus.

Vis dėlto toks populiarumas kartais vietiniams legendinio kaimelio gyventojams suteikia tam tikrų nepatogumų. Vienas iš jų yra tas, kad atvykėliai kartais pasiima kaip suvenyrą kelio rodyklę, esančią prie išvažiavimo iš kaimelio, su jo pavadinimu. Tačiau “kvailių kaimo” gyventojams pasitaiko ir rimtesnių nemalonumų.

2016 metų vasarą dėl stiprių liūčių kaime prasidėjo potvynis. Gotamo gyventojams nepavyko savo jėgomis įveikti įsisiautėjusią stichiją, jie kreipėsi į vietinę valdžią. Ir gavo gana įdomų atsakymą! Valdininkas, kuriam skambino užtvindytų namų savininkai, matyt, buvo didelis Betmeno nuotykių gerbėjas. Ir jis nusprendė, kad iš jo šaiposi. Todėl “liaudies tarnas" mandagiai atsakinėjo piliečiams, kad Gotamo miestas yra išgalvota vieta, tai rodo ir naršyklės internete. Todėl jie turėtų kreiptis pagalbos ... į superherojų, nes valdžia Betmeno supergalių neturi.

Tiesa, po tam tikro laiko valdininkai vis dėlto pripažino savo klaidą. Jie atsiprašė Gotamo gyventojų, bet pagalbos nukentėjusieji taip ir nesulaukė.