Kur po Pasaulinio tvano dingo vanduo?

1 VERSIJA

Ledynų susiformavimas. Kai kuriose Žemės dalyse iš karto po tvano temperatūra ženkliai nukrito, tuose rajonuose vanduo ėmė virsti ledu. Taip susiformavo Grenlandijos ir Antarktidos ledynai. Dabar mokslininkai teigia, jei šie ledynai ims staigiai tirpti, tai Pasaulinio vandenyno lygis pakils, prasidės naujas tvanas, dėl kurio iš Europos, Amerikos ir Australijos liks tik salų grupės (archipelagai), o visa likusi sausumos dalis bus apsemta.

2 VERSIJA

Vandens ciklas gamtoje. Po liūčių Nojus dar 150 dienų plaukiojo savo arka, tačiau niekur nėra patikslinta, koks tuo metu buvo oras. Jeigu buvo labai karšta, didžioji dalis vandens galėjo paprasčiausiai išgaruoti ir pasilikti atmosferoje. Niekam nėra paslaptis, kad per 5 karštos vasaros mėnesius kai kuriuose rajonuose išdžiūsta gana gilūs ežerai, žymiai susiaurėja upių vagos.

Jonosferoje yra didžiulės vandens atsargos, kurių užtektų trims tokiems tvanams. Ne vienas yra pastebėjęs, kad iš, atrodo, nedidelio debesies iškrenta tiek lietaus, jog jo kiekis per pusvalandį viršija mėnesio normą. Jeigu dėl kokių nors priežasčių visas šis atmosferoje esantis vanduo užpils žemę, sausumos vėl nebeliks.

3 VERSIJA

Planetos reljefo pokyčiai. Seniau kalnai nebuvo tokie aukšti, kaip kokie yra dabartiniu metu. Anduose 5,6 km aukštyje buvo aptiktos jūrų uostų liekanos. Šie uostai buvo pastatyti maždaug prieš 3-4 tūkstančius metų, t. y. Pasaulinio tvano metu. Gali būti, kad kalnų aukštis buvo ne daugiau kaip 500-600 m, o vandens jiems paslėpti reikėjo žymiai mažiau.

Šios hipotezės šalininkai teigia, kad vanduo niekur nedingo, o paliko žemės paviršiuje. Po tvano planetos paviršiuje įvyko žymių pokyčių - iškilo kalnai, o įdubose susiformavo jūros ir vandenynai. Taip galima paaiškinti tą faktą, kad yra nemažai ežerų, kurių vanduo sūrus, tačiau patys ežerai yra toli nuo jūros ir niekaip su ja nesusisiekia.

Jeigu būtų sugrąžintas „prieštvaninis“ reljefas, t. y. nuleisti kalnai, pakeltos lygumos ir visų jūrų ir vandenynų dugnas, to vandens, kuris dabar yra mūsų planetoje, pakaktų užlieti sausumą 2,5 km storio vandens sluoksniu.

4 VERSIJA

Vanduo subėgo į žemę. Kaip ir atmosferoje, taip ir žemės gelmėse yra didžiuliai vandens kiekiai, panašiai tiek pat, kiek yra visame Pasauliniame vandenyne, o tai 1,33 milijardo kubinių kilometrų. Preliminariais mokslininkų skaičiavimais, mantijoje yra 10 kartų daugiau vandens.

Yra įskaičiuojami ir amžinojo įšalo rajonai. Jeigu pakils temperatūra (iki tvano temperatūra mūsų planetoje buvo žymiai aukštesnė), ims tirpti įšalas. Žemės gelmėse ištirpęs ledas ims formuoti naujas upes ir užpildys jau esamus vandens telkinius. To pakaks, kad žymiai pakiltų Pasaulinio vandenyno lygis.

5 VERSIJA

Ši versija apjungia visas prieš tai minėtas. Jeigu pakils vidutinė oro temperatūra, ims tirpti ledynai ir amžinas įšalas, tuo pačiu metu įvyks reljefo pokyčiai ir ant žemės iškris visas atmosferoje esantis vanduo, naujasis tvanas, ko gero, būtų dar baisesnis už aprašytąjį Biblijoje.