Jundumo aerodromo paslaptis

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie paslaptingą Jundumo aerodromą, kuris randasi mažoje Gambijos valstybėje Afrikoje. Šis aerodromas – tarsi senų civilizacijų, kurios galėjo turėti skraidančius aparatus – vimanus, palikimas. Tvirtai galima pasakyti, kad šiuo metu niekas tiksliai nežino kas ir kada pastatė Jundumo aerodromą.

Ši buvusi britų kolonija randasi Atlanto vandenyno pakrantėje tropinėje Afrikos dalyje. Šalis yra viena iš labiausiai ekonomiškai atsilikusių šalių visame pasaulyje. Šalies teritorija yra nedidelė, pati šalis gana siaura, tačiau įsiterpusi giliai į žemyną. Šalies ilgis yra apie 350 km, o plotis ne didesnis nei 50 km. Gambija įsikūrusi prie to paties pavadinimo vandeningos upės. Šalies gyventojų yra truputį daugiau nei 1,5 milijono. Iš jų net 75% gyvena kaimo vietovėse. Pramonė išvystyta labai silpnai, yra kelios gamyklos, kuriose išgaunamas žemės riešutų aliejus, gaminamas alus ir nealkoholiniai gėrimai, siuvami drabužiai. Už eksportuojamus į kitas šalis žemės riešutus Gambija gauna pusę šalies valiutos įplaukų.

Apie Gambijos atsilikimą liudija tas faktas, kad dar visai neseniai šalies gyventojai įgyti aukštąjį išsilavinimą galėjo tik užsienyje – Senegale, JAV ar Vakarų Europos šalyse. Situacija pasikeitė tik 1999-ais metais kai sostinėje Bandžulyje buvo įkurtas Gambijos universitetas. Šalyje yra vienintelė biblioteka, nelabai seniai buvo atidarytas pirmasis muziejus. Tiesa, dabar šalyje yra jau 5 muziejai. Dideliu pasiekimu laikoma tai, kad praėjusio amžiaus pabaigoje rankų darbo žemdirbystė pakeista arklais ir plūgais, kuriuos traukia įkinkyti jaučiai, arkliai ar asilai. Žvejų valčių aprūpinimas pakabinamais varikliais irgi parodo Gambijoje vykstantį techninį progresą.

Ši maža šalis turi ir keletą teigiamų savybių. Gambija yra viena iš nedaugelio Afrikos šalių, kur funkcionuoja daugiapartinė politinė sistema. Bandžulio apylinkėse yra keletas puikių kurortų, kuriuose galima pasidžiaugti plačiais ir švariais paplūdimiais. Šiuose kurortuose mėgsta ilsėtis iš Didžiosios Britanijos atvykę turistai. Gana neblogai šalyje išvystyta gyvulininkystė – stambių galvijų auginama apie 400 tūkstančių.

Gambijoje yra tikras tarptautinis aerouostas. Jis yra nepaprastai paslaptingas. Kalbama apie Jundumą, kuriuo taip domisi ufologai ir alternatyviosios istorijos šalininkai. Aerouostas įrengtas už 27 km nuo Bandžulio. Pakilimo-nusileidimo tako ilgis (3600 m) atitinka pačius didžiausius reikalavimus, todėl aerouoste gali leistis bet kurio svorio lėktuvai. Įdomu tai, kad patys Gambijos gyventojai šio pakilimo-nusileidimo tako nestatė. Jie tik išasfaltavo nuvalytas grubiai nušlifuotas akmens plokštes ir nubraižė juostas.

Gambijai tada padėjo NASA, nes Amerikos kosminė agentūra buvo suinteresuota turėti atsarginį aerodromą daugkartinio naudojimo kosminiams laivams nusileisti. Iš pradžių NASA atsarginį aerodromą planavo įkurti Senegalo sostinės Dakaro aerouoste, tačiau jame esantis pakilimo-nusileidimo takas yra per dideliu kampu į pagrindinę daugkartinio naudojimo kosminių laivų skriejimo teritoriją. 1987-ais metais amerikiečiai susitarė su Gambijos vyriausybe, kad galės naudoti Jundumo aerodromą. Buvo sutvarkytas pakilimo-nusileidimo takas. Jis buvo praplėstas nuo 29 m iki 45 m. Amerikiečiai taip pat įrengė visą reikalingą valdymo ir navigacijos radioelektroninę sistemą. 1996-ais metais buvo pradėtas eksploatuoti tarptautinio aerouosto pastatas, pastatytas pagal bendrą Anglijos ir Gambijos projektą.

Atidžiai pažiūrėjus į nuotraukas, padarytas iš kosminio palydovo, galima pamatyti, kad centrinė Jundumo aerodromo pakilimo-nusileidimo tako dalis aktyviai eksploatuojama, tačiau iš abiejų justos pusių yra nenaudojami ruožai. Jie yra padengti neįprastos smėlio rudumo spalvos akmens plokštėmis. Taip pat yra dar žemėmis apnešti pakilimo-nusileidimo tako tęsiniai. Aplink šį taką medžiai auga labai keistai – pagal žemės lūžių linijas.

Įvairiausios versijos

Kaip atsirado šis keistas pakilimo-nusileidimo takas? Suprantama, kad didžiausią sensaciją sukėlė pranešimas, kad takas buvo pastatytas labai seniai, tai padarė kažkuri išsivysčiusi procivilizaciją. Gali būti, kad šiuo taku kilo ir leidosi senovės Indijos ar Atlantidos skraidantys aparatai – vimanai. Yra ir kitokių šio tako atsiradimo hipotezių, kurias kuria tyrinėtojai. Pagal vieną tokią hipotezę teigiama, kad aerodromą slapčia pastatė vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metu. Kartais nurodoma netgi tikslesnė data – 1944-ieji metai. Gal iš pirmo žvilgsnio ši versija ir atrodo mažai tikėtina, tačiau faktai neleidžia jos ignoruoti. Iš tiesų, karo metu vokiečiai labai domėjosi Afrikoje išgaunamu uranu ir, atseit, gabeno jį iš Kongo lėktuvuose, kuriems tekdavo atlikti keletą tarpinių nutūpimų.

Šiuo atveju galima prisiminti slaptus vokiečių aerodromus, kurie buvo pastatyti Užpoliarėje, sovietų armijos užnugaryje. Kalbant apie Gambiją, galima rasti tam tikrų prieštaravimų šiai hipotezei. Pirma, tokiuose aerodromuose pakilimo-nusileidimo takai buvo klojami ne masyviomis akmens plokštėmis, o nedidelėmis metalinėmis plokštelėmis, kuriose padaryta po keletą skylių, kad būtų lengvesnės. Antra, gambiečiai tvirtina kad dalinai gruntu užneštos plokštės ten buvo visada, o ne atsirado XX amžiaus viduryje. Trečia, 1943-ųjų m. sausio mėnesį Bandžulyje trumpai apsilankė JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.

Ši kelionė buvo susijusi su Kasablankoje (Marokas) vykusia konferencija. Šioje konferencijoje Ruzveltas ir Anglijos ministras-pirmininkas Vinstonas Čerčilis kartu su aukšto rango kariškiais apsvarstė Antrojo fronto atidarymo perspektyvas ir kovos su vokiečių povandeniniais laivais Atlanto vandenyne strategiją. Bandžulio uostas tuo metu buvo naudojamas kaip tarpinis sąjungininkų jūrų konvojų sustojimo taškas, o paslaptingajame aerodrome gana dažnai leisdavosi JAV kariniai lėktuvai. Tad jokių slaptų vokiečių karinių bazių netoli strategiškai svarbaus sąjungininkų mazgo negalėjo būti.

Pasistengė sąjungininkai?

Kai kuriuose interneto puslapiuose ar forumuose galima rasti tvirtinimų, kad Jundumo aerodromą pastatė patys sąjungininkai. Tai negi nėra jokios senovinio aerodromo mįslės? Kurgi ne! Pakilimo-nusileidimo tako ilgis yra žymiai didesnis, nei buvo reikalingas karo laikų lėktuvams. Be to, vietiniai gyventojai tvirtina, kad ši danga buvo daug metų prieš karą. Plokščių spalva labai skiriasi nuo betono spalvos. Yra padaryta vienintelio Gambijos armijos karinio lėktuvo Su-25, kurį 2008-ais metais šalis pirko iš Gruzijos, nuotrauka. Matoma, kad lėktuvas stovi aikštelėje, kuri pastatyta iš betono plokščių, šalia pakilimo-nusileidimo tako. Betono plokštės yra pilkos spalvos, kokios ir turi būti. Taip pat fotografijose galima pastebėti, kad smėlio rudumo akmens plokštės yra skirtingo dydžio, o tai XX amžiaus statybos aerodromams yra visiškai nebūdinga.

Tad Jundumo paslaptis tikrai egzistuoja, ją dar teks atskleisti.