Karo Paslaptys | Trečias Reichas:

Yra manančiųjų, jeigu Antrasis pasaulinis karas butu trukęs kiek ilgiau, jo baigtis galėjo būti visiškai kitokia. Sprendžiant iš daugybės dokumentu ir liudininkų parodymų, Trečiojo reicho laboratorijose buvo kuriamas ginklas, kuris gerokai lenkė laiką, todėl Hitleris, iki paskutinės minutės tikėjęsis pakreipti karo eigą, ko gero, tam turėjo pagrindo. Nacių mokslininkai ir konstruktoriai dirbo, kurdami atominę bombą, variklius tarpžemyninėms balistinėms raketoms ir pirmąjį pasaulyje „nematomą lėktuvą”.

Su šiuo superginklu nacistinė Vokietija tikėjo laimėsianti karą. Vis dėlto 1943 m., pirmą kartą per visą Antrąjį pasaulinį karą, Hitleris pradėjo praradinėti iškovotas pozicijas. Sąjungininkų bombos niokojo Vokietijos miestus, tad fiureris nekantriai laukė technologinio kozirio – superpabūklo. Didžiausio pabūklo per visą istoriją.

1939 m. Hitleris ir Stalinas sudarė nepuolimo sutartį ir pasidalijo Vidurio ir Rytų Europą.

Tęsiame portale lenta.ru paskelbtą istoriko, Rusijos Strateginių tyrimų instituto mokslo bendradarbio Konstantino Zaleskio pasakojimą apie Hitlerio iškilimą ir nacionalsocializmo suklestėjimą, lėmusius audringus įvykius Europoje.

Kodėl praėjusio amžiaus 3-jame dešimtmetyje daugelis Vokietijos žydų buvo pasiruošę palaikyti Hitlerį, kas iš tiesų padegė Reichstago pastatą ir kodėl žlugo Veimaro respublika? Istorikas, Rusijos Strateginių tyrimų instituto mokslo bendradarbis Konstantinas Zaleskis, duodamas interviu portalui lenta.ru, žvilgtelėjo į Hitlerio iškilimą ir nacionalsocializmo suklestėjimą, lėmusių audringus įvykius Europoje.

Prie Tinijano salos Marijanų archipelage „Indianapolis“ priplaukė liepos 26-osios naktį. Virš vandenyno patekėjęs mėnulis savo vaiduokliška šviesa užliejo nenutrūkstamai į smėlėtą krantą bėgančias bangas, papuoštas purslų keteromis.

Vasaros naktys tropikų jūrose ypač tamsios, o mėnulio šviesa tik dar labiau sutirština šią tamsą. Naktį iš 1945-ųjų metų liepos 29-os į 30-ą JAV KJL sunkusis kreiseris "Indianapolis" skrodė drėgną nakties tamsą. Laivo ekipažą sudarė 1199 žmonės. Dauguma jų miegojo, nemiegojo tik budintis personalas. Argi reikėjo galingam amerikiečių kariniam laivui ko nors saugotis šiuose seniai iš japonų išlaisvintuose vandenyse?

1946 m. spalio 16-oji tapo paskutine diena daugeliui aukštas pareigas Trečiajame reiche užėmusių nacistinių lyderių bei kariuomenės vadų.

1933–1945 m. nacistai pavogė milijonus meno kūrinių ir antikvarinių dirbinių. Pagal tiesioginį Hitlerio įsakymą plėšikauti į Europą buvo siunčiamos specialiai parengtos pajėgos. Muziejai, galerijos ir žydų šeimos buvo geidžiamas grobis. Iškiliausi darbai turėjo būti eksponuojami Hitlerio planuotame įkurti Fiurerio muziejuje, o išsigimusiu laikomas menas (entartete Kunst) sunaikintas arba parduotas už trokštamą užsienio valiutą.

1945 m. vasario 3d. amerikiečių eskadrilės bombonešiai B-29 į Berlyno centrą numetė tonas sprogmenų. Griuvėsiais pavirto vyriausybiniai pastatai, Reichsbankas. Šis lemtingas šeštadienis buvo darbo diena, tačiau laiku suspėję pasislėpti slėptuvėse 5 tūkstančiai banko darbuotojų nenukentėjo. Reicho finansinio centro griūtis sukėlė visą grandinę įvykių, kurie sudaro vieną iš labiausiai intriguojančių ir iki šiol neįmintų mįslių.

Tai vienas iš paslaptingų projektų, kuris jau daugiau nei pusę amžiaus tyrėjams neduoda ramybės.