Lunatizmas

Medicinoje lunatizmas vadinamas somnambulizmu - tai gana paplitęs ir praktiškai nepaaiškintas reiškinys, kuris faktiškai būdingas tik žmonėms. Medikų teigimu, reguliariai per miegus vaikšto apie 2,5 procento visų planetos gyventojų, o ketvirtadalis jų per šiuos seansus patiria įvairių traumų.

Medicinos vertinimas

Būna taip, kad lunatikai iškrinta per langą, palaikydami jį durimis. Kartais nakviša atsisėda į automobili ar net lėktuvą ir ima jį vairuoti, taip pat atlieka labai sudėtingų veiksmų. Vis dėlto specialistai abejoja tokių pasakojimų autentiškumu, teigdami, kad, jeigu lunatikas per miegą iš tiesų galėtų nueiti iki automobilio, atsisėsti į jį ir galbūt net užvesti, jis jokiu būdu nesugebėtų juo važiuoti, nes nakvišų refleksai būna itin sulėtėję, ir tokioje situacijoje žmogus akimirksniu pakliūtų į eismo įvykį, galbūt nė nespėjęs išvažiuoti iš garažo. Nors, kaip vėliau matysime, tokių atvejų yra buvę.

Labai dažnai lunatikuoja vaikai, bet ilgainiui iš to išauga. Dažniausiai vaikai pradeda nakvišauti ypatingu nerimo ir įtampos laikotarpiu, kartais taip susigadindami psichinę sveikatą. Suaugusiųjų lunatikavimo priežastimi kol kas priimta laikyti per didelį stresą, jaudulį, kartais epilepsiją.

Neseniai medikai nustatė, kad lunatizmo vystymasis tiesiogiai susijęs su specifiniais tam tikrų genų pokyčiais. Būtent suaktyvėję pakitę genai sukelia būseną, labai panašią į nervų sistemos paralyžių, neleidžiantį žmonėms išeiti iš miego būsenos. Kol kas mokslininkams nepavyko tiksliai nustatyti, kurie tiksliai genai atsakingi už žmogaus polinkį vaikščioti per miegus ir kaip apskritai šie genai turi transformuotis, kad taip atsitiktu. Tiesa, po keleto rimtų tyrimų su žmonėmis, kuriems diagnozuotas somnambulizmas, mokslininkai gavo įtikinamų duomenų, kad šį reiškinį, pirma, galima vadinti liga, antra, jis priskiriamas genetinėms Iigoms.

Tarp kitko, šiuolaikinė medicina lunatizmo priežastimi nelaiko mėnulio, nors kartais ir jo poveikio visiškai neneigia, nes, kaip rodo pastebėjimai, nakvišų padaugėja būtent per pilnatį. Norint apsaugoti lunatiką nuo įvairių traumų per tokius pasivaikščiojimus, medikai pataria laiku languose įstatyti tvirtas grotas, niekur nepalikti laisvai pasiekiamų elektros laidų, stiklinių staliukų, dužių žaislų ir panašių daiktų, galinčių pasitaikyti nakvišos kelyje. Blogiausiu atveju lunatiką galima tvirtai pririšti prie lovos.

Henry Gray’aus knygoje Grėjaus anatomija publikuotas jo mokinio Henry Vandyke’o Garterio piešinys, rodantis miego centro sandarą smegenyse 

Kraštutiniai atvejai

1987 metais kanadietis Kennethas Parksas giliai miegodamas išėjo iš namų, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo juo 23 kilometrus iki žmonos tėvų namų, atidarė duris, įėjo į vidų ir... pasmaugė uošvį, o vėliau mirtinai užbadė uošvę. Paskui jis toliau be tikslo vaikščiojo po butą, kol kaimynai pastebėjo, kad bute naktį pernelyg ilgai dega šviesa ir vyksta keisti ritmingi judesiai. Jie paskambino į butą, bet niekas neatsakė, todėl iškvietė gelbėjimo tarnybą. K. Parksą iš lunatiško miego pažadino policininkai. Tiesa, už padarytą žmogžudyste jis buvo išleistinas, nes buvo įmanoma įrodyti, kad somnambulizmo būsenos jis visiškai nesuvokė savo veiksmų.

Australų mokslininkas Neilas Levy iš Melburno taikomosios filosofijos ir visuomenės etikos centro apie šį neįtikėtiną įvykį sakė, kad tokios būsenos žmonės negali būti pakaltinami, todėl teismo sprendimas esąs teisingas.

Kitas australų miego problemų, specialistas Peteris Buchananas spaudai papasakojo ne tokią niūrią ir gal kiek pikantišką istoriją apie tai, ką patyrė viena jo pacienčių. Ši ištekėjusi vidutinio amžiaus ponia miegodama mėgdavo išeiti iš namų ir užsiimti seksu su pirmuoju to panorėjusiu prašalaičiu. Žinoma, pabudusi apie šiuos vienos nakties nuotykius ji nieko neprisimindavo. Apskritai tai pirmiausia sužinojo jos vyras, kuris, naktį netikėtai pabudęs, nerado lovoje žmonos, todėl išėjo ieškoti ir nustebo savo sode sutuoktinę pamatęs aistringai besimylinčią su jiems visiškai nepažįstamu vyru.

Profesorius P. Buchananas pripažino, kad daugumai žmonių visuomet sunku patikėti tokiais nesąmoningos lunatikavinio būsenos padarytais veiksmais. Išsamūs klinikiniai tyrimai patvirtino, kad ši konkreti pacientė net savo slapčiausiose mintyse nebuvo nimfomanė ir iš tiesų sirgo labai sunkios formos somnambulizmu.

Kol kas mokslininkai nesugeba išrasti jokio naujo metodo, kaip būtų galima lunatizmą pagydyti. Nustatyta tik tai, kad dažniausias veiksnys, paverčiantis suaugusiuosius nakvišomis, yra stresas, įtakos turi ir dažni miego sutrikimai, kurie paprastai pasireiškia kaip nemotyvuotas pabudimas naktį tris keturis kartus ir nuolatinis kalbėjimas per miegus. Jeigu žmogui pasirodo tokių simptomų, norint laiku išvengti blogiausio scenarijaus reikėtų nedelsiant kreiptis į kvalifikuotą neuropatologą.

Nepaprasti lunatikų nuotykiai

Viena 44 mėtų amžiaus amerikietė miegodama atsistojo, kompiuteriu prisijungė prie interneto ir elektroniniu paštu aibei žmonių nusiuntė prašymą atvykti pas ją išgerti ir pavalgyti ikrų.

Vienas Velso gyventojas dieną dirbo sanitaru, o naktį virsdavo nuostabiu dailininku ir nutapydavo paveikslų, apie kuriuos ryte niekio neprisimindavo. Kai jam tai buvo paaiškinta, jis sakė, kad tai nenusakomas jausmas - pabusti šalia paveikslų, kuriuos pats tapei, bet negali to prisiminti.

55 metų amžiaus anglas, buvęs vyresnysis virėjas, pasižymi tuo, kad per miegus aktyviai kalba, įsijungia bute šviesą, užsipliko arbatos, visu garsu įsijungia televizorių, atsisėda prie jo ir gurkšnodamas arbatą žiūri naktines programas.

Viena amerikietė kartą nustebusi pagavo savo vyrą antrą valandą nakties visiškai nuogą pjaunantį kiemo veją. Ji suprato, kad vyras iš tiesų miega ir nieko nesuvokia. Ji tiesiog išjungė vejapjovę ir nuvedė vyrą į lovą. Vėliau jis nepatikėjo pasakojimu apie savo naktinius nuotykius.

Faktai apie lunatizmą

Kas tai yra

Lunatizmas pasireiškia giliojoje miego fazėje. Specialistai skiria penkias miego fazes ir dar vieną greitąją fazę. Antrojoje miego fazėje žmonės praleidžia apie 50 procentų miego, 20 procentų - greitojoje, o likęs laikas dalijamas likusioms fazėms. Pirmoji fazė yra lengviausia, antrojoje žmogaus akys nustoja judėti ir sulėtėja smegenų bangų veikla.

Manoma, kad žmonės miegodami pradeda vaikščioti trečiojoje ir ketvirtojoje miego fazėje (bet ne greitojoje), kurios tiesiog vadinamos giliuoju miegu, kai vėl pradeda aktyviai veikti smegenų bangos. Paprastai nakvišaujama 5-15 minučių, nors būna ir pusvalandžio ar net ilgesnių laikotarpių arba tik kelias sekundes trunkančių seansų. Manoma, netrukdomas nakviša pats greitai sugrįžta į lovą.

Kodėl lunatikuojama

Anot vienos hipotezės, smegenų miego centras, valdantis kūno budėjimą ir miegą, būtent miegant blokuoja dalį smegenų ir tam tikrus nervus. Paprastai miego centras ir kūnas yra tiesiogiai susiję, bet kartais būna, kad smegenys užminga, o kūnas lieka pabudęs.

Žmogaus kūnas funkcionuoja pagal ciklus, vadinamus cirkadiniais ritmais. Tai yra cikliniai įvairaus intensyvumo biologinių procesų svyravimai, susiję su dienos ir nakties kaita. Daugelis mokslininkų mano, kad mažos šių ciklų variacijos gali būti susijusios su lunatizmu.

Rizikos veiksniai

Dažniausiai lunatizmu serga vaikai, o suaugus tai būdingiau vyrams nei moterims. Žinoma, ši liga gali būti paveldima. Be to, tyrimais nustatyta, kad dažniausiai nakvišauja vienvaisiai (identiški) dvyniai.

Tai taip pat gali lemti knarkimas, galvos traumos, aritmija, karštinė, naktiniai astmos priepuoliai, alkoholis, tam tikrai vaistai ir, žinoma, stresas.

Nors nakviša faktiška miega, jo akys gali būti atmerktos, o veidas nereiškia jokių emocijų. Manoma, kad tokie nesąmoningi naktiniai pasivaikščiojimai gali sukelti širdies priepuolį, galvos smegenų traumą ar šoką.