Mistika keliančios paslaptingos duobės

Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasitaiko pranešimų apie paslaptingas duobes. Dažniausiai tai būna cilindrinės, rečiau - kūgio ar stačiakampio formos duobės grunte ar uolienoje. Nuo natūralių duobių jos skiriasi tuo, kad atsiranda labai staiga ir netikėtai, turi beveik idealią formą ir dažnai šaliai nėra jokio iškasto grunto ar uolienos. Paprastai šios duobės atsiranda naktimis, dažniausiai – laukuose.

Grand Kulio mįslė

Viena iš labiausiai išstudijuotų anomalių duobių yra 1984-ais metais aptikta šalia Grand Kulio miestelio (Vašingtono valstija, JAV). Ją aptiko broliai Piteris ir Rikas Timai beganydami karves. Duobė buvo stačiakampė, turėjo lygius šonus ir plokščią dugną. Jos ilgis buvo 3 m, plotis – truputį daugiau nei 2 m ir gylis – 3 m. Broliai prieš tai neseniai šioje vietovėje ganė galvijus, tačiau tuokart jokios duobės nematė.

Dar labiau jie nustebo, kai rado iš duobės iškeltas žemes. Lengvai aptrupėjęs stačiakampis luitas gulėjo už 22,5 m į šiaurės rytus nuo duobės. Su duobe jį siejo tik plona nubyrėjusių žemių juostelė. Aplinkui nebuvo matyti jokių žemės kasimo mašinų pėdsakų.

Piemenys susisiekė su Donu Obertinu, firmos „Kolvil Indiane“, kurios žemėse buvo aptikta duobė, direktoriumi. Pastarasis į radinio vietą išsiuntė savo geologą Bilą Aterbachą. Geologo nuomone, duobė galėjo atsirasti tik vertikaliai pakeliant visą grunto sluoksnį – tai liudija plokščias duobės dugnas ir lygios sienelės.

Detalesnį mįslingosios duobės tyrimą atliko Smitsono instituto specialistai. Juos ypač nustebino tai, kad augalų šaknys ant duobės šonų buvo nepažeistos. Tokio efekto neįmanoma pasiekti kasant kastuvu, jau nekalbant apie rimtesnę techniką.

Specialistams nieko kito neliko, tik pritarti, kad išimta žemė, greičiausiai, buvo perkelta oru. Tačiau savo išvadose jie nurodė, jog neįmanoma įsivaizduoti jėgos, kuri galėtų taip atsargiai iškelti dirvožemio gabalą, sveriantį tris tonas, ir jį perkelti už 22,5 m.

Milžiniško ekskavatoriaus darbas

Iki šiol nežinoma cilindrinės formos įdubos Rio Negro provincijoje Argentinoje kilmė. Duobės skersmuo – apie 35 m. gylis – 14,5 m. Ši įduba atsirado 1902-ais metais audringą naktį, kurios metu iškrito kruša ir labai stipriai žaibavo. Dabartiniu metu duobės sienelės jau nutrupėjo, apaugo krūmais, tačiau vis tik palieka labai stiprų įspūdį. Specialistai atmeta versijas, jog ši duobė galėjo atsirasti dėl meteorito smūgio ar karstinių reiškinių.

Anomali duobė 1961-ais metais naktį į balandžio 28-ą atsirado Korbozero ežero (Rusija) krante. Ši duobė atrodo kaip 25 m ilgio, 18,6 m pločio ir iki 3,5 m gylio griovys. Vienu galu griovys siekia ežerą. Šioje vietoje ledas buvo sueižėjęs, tamsavo didelė properša. Tarsi milžiniško ekskavatoriaus kaušas įsirausė į įšalusią žemę ir perbraukė ją, užkabindamas ir nežinia kur nunešdamas žemes.

Atvykę specialistai ant ežero kranto nerado jokių statybinės technikos pėdsakų. Tuo visiškai nereikia stebėtis – apylinkės mažai apgyvendintos, ežerą žmonės pasiekdavo tik pėsčiomis. Narai panėrė į ežerą ir apžiūrėjo dugną ties duobe. Jie pastebėjo dalį dingusio dirvožemio, o po juo – neįprastos ryškiai žalios spalvos ledo gabalus. Ledo pavyzdžiai buvo išsiųsti tyrimui į Leningradą, tačiau mokslininkus pasiekė jau ištirpęs. Vandens tyrimai parodė, jog „nėra galimybės paaiškinti žalią ištirpusio ledo spalvą, apie kurią pasakojo ekspedicijos dalyviai“.

Pačios duobės Korbozero ežero krante tyrimas irgi nieko nepaaiškino. Kelių institutų specialistai padarė išvadą, kad tai nebuvo sprogimas, ne nukritusio meteorito pėdsakas ir ne karstinė įgriuva. Po truputį apie keistąją duobę buvo pamiršta.

Ryšys su NSO

Paslaptingų duobių fenomenas nėra naujas, tačiau pirmieji pranešimai apie jas masinio informavimo priemonėse pasirodė tik XX amžiaus viduryje – tuo pačiu metu, kaip ir pranešimai apie NSO.

Pavyzdžiui, 1954-ais metais Prancūzijos laikraščiuose buvo rašoma apie keistas kiaušinio formos duobes, kurios naktimis atsirasdavo Ponsi Siur Linjono departamento laukuose. Šias duobes tyrusi geologų grupė ryžtingai atmetė versiją, kad šios duobės buvo iškastos kastuvais. Greičiau jau žemė iš duobių buvo išsiurbta kažkokiu labai galingu siurbliu.

1981-ais metais anomali duobė atsirado Vakarų Vokietijoje tiesiog karinio aerodromo pakilimo take. Ji buvo pastebėta ryte. Apvalios duobės sienelės buvo statmenos ir absoliučiai lygios, jų gylis siekė 7 m, iškasto grunto nebuvo.

Pastaraisiais metais pranešimai apie anomalias duobes Rusijoje masinio informavimo priemonėse pasirodo ne rečiau, nei pranešimai apie paslaptingus ratus javų laukuose Anglijoje. Keistos duobės su idealiai lygiomis sienelėmis ir nežinia kur dingusiu gruntu aptinkamos Voronežo, Kursko, Saratovo, Kemerovo sričių laukuose, Krasnodaro ir Chabarovsko kraštuose, Šiaurės Kaukaze, Primorėje.

1990-ais metais dešimtys didžiulių cilindrinių duobių atsirado Kazachstano laukuose ir stepėse. Viena tokia duobė atsirado netoliese Baikonūro kosmodromo, kur ją ištyrė kariškiai. Tačiau jie irgi tegalėjo konstatuoti, kad „šie dariniai nesusiję su kosminių aparatų kritimu ar ginkluotės bandymais“. Ekspertai atmetė ir versiją apie meteoritus – iš kosmoso atkeliavusio kūno smūgio metu cilindrinė duobė susidaryti negali. Be to, nukritus meteoritui, turi būti išmesta grunto, o šiuo atveju taip nebuvo. Vietiniai gyventojai yra tvirtai įsitikinę, kad šiuos duobės susijusios su NSO.

2002-ais metais laukuose netoli Vologovo kaimo Kalugos srityje nesuprantamu būdu susiformavo cilindrinė duobė su plokščiu dugnu, kuriuos skersmuo ir gylis buvo po 6 m. Įdomu tai, kad naktį prieš atsirandant duobei, vietinio žemės ūkio kooperatyvo pirmininkas Zemčenkovas virš šios vietos matė raudoną rutulį, kurio spalva vėliau pasikeitė į oranžinę. Rutulys pakabojo ore 15 minučių ir dingo. Kaip teigė kaimo gyventojai, prie tokių skraidančių objektų jie jau priprato.

1995-ais metais Uljanovsko srities Apakovo kaimo gyventojai naktį danguje matė keistą švytintį ratą, o ryte lauke šalia paukščių fabriko atsirado apvali duobė su lygiais, tarsi aplydytais kraštais. Po mėnesio neaiškų švytėjimą matė kito tos paties srities kaimo -Beketovkos – gyventojai. Kitą dieną į didžiulę duobę vos neįgriuvo vietinis traktorininkas su visa technika. Vėliau buvo aptikta dar viena tokia pat duobė, tik mažesnių matmenų.

Mums rodo, kad mes ne vieni

Ufologai jau seniai atkreipė dėmesį į apskritimų javų laukuose ir duobių fenomenų panašumus. Ir apskritimai, ir duobės dažniausiai atsiranda laukuose, naktimis, visiškai be garso, staiga ir visiškai netikėtai vietiniams gyventojams. Apskritimai ir duobės siejamos su NSO, nors įtikinamų įrodymų, kad su jų atsiradimu susiję ateiviai, kol kas nėra. Tačiau iki šiol nepavyksta surasti žmonių, kurie galėtų kažką panašaus sukurti. Suguldyti javus į ratus pasirodė žymiai sunkiau, nei buvo iš pradžių manoma.

Ne lengviau padirbinėti ir anomalias duobes. Jas reikia iškasti naktimis, dažnai – labai tvirtame grunte, gerai paslėpti visą iškastą gruntą ir sugebėti nepalikti jokių pėdsakų.

Labiausiai paplitusi versija – ateiviai ima dirvožemio pavyzdžius. Jeigu tai tiesa, kodėl jie šiuos veiksmus atlieka slapta nuo žmonių, naktimis? Jeigu ateiviai nenori jaudinti žmonių, tai reikia būti nuosekliems iki galo, t.y. nepalikti žemės paviršiuje geometriškai taisyklingų figūrų, o sukurti kažką panašaus į įprastines duobes, pavyzdžiui, į tokias, kurias palieka nukritę meteoritai. Ir svarbiausia – neimti pavyzdžių laukuose, kur duobės labai lengvai aptinkamos. Tai patogiau būtų daryti atkampesnėse vietose, kurių mūsų planetoje tikrai yra nemažai. Jeigu ateiviai protingi, tai tikrai galėjo patys susiprotėti.

Paslaptingumas, su kuriuo daromos duobės, aiškiai matoma nenatūrali jų kilmė tik kelia painiavą. Gali būti, kad arčiausiai tiesos yra tie ufologai, kurie mano, kad apskritimai, duobės, patys skraidantys objektai – tai sąmoningas kažkokios civilizacijos jėgos demonstravimas. Žmonėms rodomi ženklai pastaraisiais metais padažnėjo. Tikriausiai, taip siekiama morališkai paruošti žmoniją būsimam kontaktui ar net, kaip mano zooterikai, perėjimui į kitą fizinį būvį.

Nežinia, kokius siurprizus ateityje mums pateiks ši paslaptinga jėga. Reikia būti pasiruošusiems bet kokiems netikėtumams, tarp jų – įsikišimui į žmonijos civilizacijos raidą ar net į pačią biologinę žmonių sandarą.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai