Mistiški radijo bangų signalai iš kosmoso

Astronomai neslepia esantys pasimetę: jie pirmą kartą užfiksavo dvigubą greitųjų radijo bangų pliūpsnį (angl. Fast Radio Burst, FRB). Jau paprasti FRB signalai – tikra retenybė ir iki šiol jų kilmė nėra paaiškinta. Dvigubas FRB įneša dar daugiau painiavos: jis paneigia daugelį iki šiol siūlytų paaiškinimų.

Pasak atradimo bendraautorės Emily Petroff iš Svinburno technologijos universiteto (Australija), dvigubas FRB rodo, kad šie signalai yra dar egzotiškesni nei manyta iki šiol. „Mes neįsivaizduojame, kas vyksta, tačiau žinome, kad tai – kažkas tikrai kieto„, – savo „Twitter“ paskyroje rašė E.Petroff.

Pirmieji FRB buvo pastebėti analizuojant 2007-ųjų kosmoso stebėjimų duomenis. Praėjusiais metais ta pati astrofizikė E.Petroff tokį signalą pirmą kartą užfiksavo realiu laiku (o ne tikrinant surinktus

duomenis, kaip ankstesni).

Kaip paaiškina pavadinimas, tai yra greiti ir intensyvūs radijo bangų pliūpsniai, kurie mus pasiekia iš tolimojo kosmoso. Nei jų šaltinio, nei kilmės mokslininkai iki šiol neišsiaiškino.

Iki šiol astronomai buvo užfiksavę vos 11 tokių įvykių, o naujojo tyrimo ataskaitoje įvardijami dar penki nauji signalai. Tai, kad vienas jų buvo dvigubas FRB, sukėlė ypač didelį susidomėjimą.

Tyrėjai dvigubą signalą, įvardijamą FRB 121002, apibūdino taip: „Jis turėjo aiškų dviejų dalių kontūrą, abi dalys buvo panašios į žinomus viengubus FRB signalus, kuriuos skyrė 2,4 milisekundės.“

„Dauguma siūlomų FRB paaiškinimų remiasi vienu didelės energijos įvykiu, susijusiu su kompaktiškais objektais (tokiais kaip neutroninių žvaigždžių susijungimai), taigi jie negali paprastai paaiškinti dvigubo FRB“, – pastebėjo mokslininkai.

Beje, visai neseniai buvo paskelbtas mokslinis darbas, kuriame FRB aiškinami kaip juodųjų skylių ir neutroninių žvaigždžių susijungimai. Šio darbo autoriai prognozuoja, kad, tokiu atveju, netrukus po pirmojo FRB turėtų įvykti ir antrasis pliūpsnis.

Tačiau E.Petroff kolega Ewanas Barras iš Svinburno technologijos universiteto pastebi, kad šis paaiškinimas turėtų galioti vienam FRB iš maždaug tūkstančio. Jei tai yra vienintelė dvigubo FRB priežastis, mažai tikėtina, kad toks atvejis būtų užfiksuotas tarp pirmųjų keliolikos.

Ankstesnių FRB analizė parodė, kad žemesnio dažnio signalai užfiksuojami šiek tiek vėliau nei aukšto dažnio. E.Barras tai sieja su laisvųjų elektronų sukeliamais trukdžiais. „Laikas tarp skirtingo dažnio bangų atvykimo priklauso nuo to, kiek materijos joms teko perskrosti“, – sakė jis.

FRB 121002 signalo atveju, šis atsilikimas yra didžiausias iš iki šiol užfiksuotų – manoma, kad tai susiję su šaltinio atstumu. Ko gero, jis yra už kelių milijardų šviesmečių.

FRB pliūpsnių metu per sekundės dalį išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė sukuria per visą dieną.

Be minėtųjų paaiškinimų, taip pat svarstoma, kad FRB gali būti trumpi gama spindulių blyksniai ar galingi magnetarų (stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės) žybsniai, neutroninių žvaigždžių sprogimai ar virtimai juodosiomis skylėmis. Visgi dvigubas FRB visus šiuos paaiškinimus komplikuoja.

Ne sykį buvo spekuliuojama, kad FRB siunčia nežemiškos civilizacijos: esą jų metu siunčiami žmonijai nežinomu būdu užkoduoti pranešimai.