Mitai apie garsius pasaulio statinius

Pizos bokštas laikomas kreiviausiu, Negyvoji jūra - sūriausia, o Romos Šv. Petro bazilika - didžiausiu sakraliniu pastatu pasaulyje. Iš tiesų tai nėra tiesa. Nuvainikuosime keletą mitų...

Šv. Petro bazilika Romoje - didžiausia

Lankomiausia pasaulio bažnyčia - taip, be abejo. Per pamaldas bazilikoje telpa beveik 60 tūkst. žmonių. Bet pagal gabaritus tai ne didžiausia bažnyčia pasaulyje. Daug didesnė už Vatikano bažnyčią yra Nort Dam de la Pe (Taikos Mergelės) bazilika Afrikoje, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos

administraciniame centre Jamusukre. Bažnyčia buvo pastatyta 1985-1989 metais Romos Šv. Petro bazilikos pavyzdžiu, tik jos plotas yra dvigubai didesnis - apie 30 tūkst. kv.m. Afrikietiškoji bazilika pranoksta Vatikano bažnyčią ir aukščiu, ji aukštesnė net 26 metrais (aukštis 158 m).

Sacharos dykuma - smėlingiausia

Iš tiesų tik 20 proc. didžiausios pasaulyje dykumos sudaro smėlis ir milžiniškos smėlio kopos. Kitas paviršius - tai akmenys, žvyras, rieduliai, akmenukai. Geologai nustatė, kad per tūkstantmečius dykumoje buvo ir sausros, ir drėgmės laikotarpių, kurie ir suformavo jos dabartinį unikalų vaizdą. Stulbina ir Sacharos plotas - 8,6 mln. kv.km. Maždaug toks pat kaip JAV.

Negyvosios jūros vanduo - sūriausias

28 procentai - būtent tiek druskos yra tarp Izraelio, Jordanijos ir Palestinos telkšančioje jūroje. Tai 7 kartus daugiau negu Viduržemio jūroje. Aišku, daug. Bet mūsų planetoje yra ir sūresnių vandenų.

Pavyzdžiui, Asalio ežeras Džibutyje. Jo pakrantės yra žemiausias Afrikos taškas, o druskos kiekis vandenyje siekia beveik 35 proc. Šį ežerą europiečiai atrado seniai, mažiausia prieš 100 metų, tačiau jo populiarumas dėl to nedidėja.

Mažai kas skuba poilsiauti Rytų Afrikoje. Tą patį galima pasakyti ir apie dar sūresnius vandens telkinius. Pavyzdžiui, Antarktyje yra ežerų, kurie dėl didelio druskingumo neužšąla net esant stipresniam kaip 30 laipsnių šalčiui, bet norinčiųjų ten atostogauti kažkodėl neatsiranda...

Niagaros krioklys - aukščiausias

Iš tiesų aukščiausias krioklys Žemėje yra daug piečiau, tačiau taip pat Amerikos žemyne - Venesueloje. Anchelio krioklio, esančio šalies pietryčiuose, atogrąžų miškuose, aukštis siekia 979 metrus! Vanduo teka nuo Aujantepui („Velnio kalno“) viršūnės. Karštuoju metų laiku jo dalis pakeliui į Žemę nespėja išgaruoti ir dėl to susidaro permatomų vandens lašelių debesis - visiškai unikalus reiškinys, tačiau juo pasigėrėti nėra taip lengva: keliauti iki krioklio per džiungles reikia visą dieną.

Nordkapas Europoje - šiauriausias

Kasmet daugiau kaip 200 tūkst. turistų vyksta į Norvegijos Magerojos salą, norėdami apsilankyti šiauriausiame Europos taške. Ir klysta, nes šiauriausias Europos Sąjungos taškas yra beveik už pusantro kilometro šiauriau - tai Knivšelodeno kyšulys.

Reikia pasakyti, kad Europos žemyne yra ir šiauriau esančių salų - Špicbergenas ir Prano Juozapo žemė, bet čia šeimininkauja Rusija, o ir nusigauti iki tų vietų nėra labai lengva, kitaip nei į Nordkapą.

Gerosios Vilties kyšulys Afrikoje - piečiausias

Iki Aguljo (Adatos) nuo Gerosios Vilties kyšulio reikia nuvažiuoti dar 155 km į pietryčius. Būtent Adatos kyšulys yra piečiausias Afrikos taškas, be to, geografinė riba tarp Atlanto ir Indijos vandenynų.

Senovės jūrų keliautojams ši vieta buvo pavojinga: Adatos sekluma garsėjo nedideliu gyliu ir greita povandenine srove, ir dėl to susidarančios bangos dažnai tapdavo laivų žuvimo priežastimi.

Be to, šiai vietai buvo būdinga labai specifinė magnetinė anomalija, pavyzdžiui, XIX a. kompaso rodyklė nukrypdavo 30 laipsnių į vakarus. Iš čia kilo ir vietos pavadinimas - nuo portugališko žodžio agulha (adata), šiuo atveju - magnetinė kompaso rodyklė.

Pizos bokštas - kreiviausias

Iš tiesų kreiviausias statinys pasaulyje yra Vokietijoje - tai XIII a. bažnyčios Zurhuzeno kaimelyje bokštas. Bokštas, pasviręs 5,19 laipsnio, 2007 metų liepą buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip didžiausiu kampu natūraliai pasviręs bokštas. Palyginkite: Pizos bokštas „krenta“ tik 3,97 laipsnio. Yra dar vienas statinys, vienas įdomiausių šiuolaikinės architektūros paminklų, - „Capital Gate“ („Sostinės vartai“) Abu Dabyje. Dangoraižis, pasviręs 18 laipsnių, Gineso rekordų knygoje įrašytas kaip didžiausiu kampu pasviręs pastatas.