Neįtikėtinos jūros vandens ir jūros druskos savybės sveikatai

Gyvybė yra kilusi iš vandenyno. Ir nors dabar žmonės laiko save sausumos gyventojais, iki šiol jiems labai svarbi jūra. Ji žmogų maitina ir gydo.

Jūros vanduo

Žmogui naudingas sūrus jūros vanduo, kurio cheminė sudėtis per milijonus metų nė kiek nepakito.

Pasauliniame vandenyne yra per 600 000 milijardų tonų kalio, 100 000 milijardų tonų bromo, 2 100 000 milijardų tonų magnio, 5,5 milijonų tonų aukso, 4 milijardų tonų urano, 200 milijardų tonų ličio. Jūros vandenyje jonų ir molekulių pavidalu yra praktiškai visų Žemės cheminių elementų. Jų netrūksta ir jau minėtuose jūros produktuose. O druskos pasaulio vandenyne veikiausiai yra daugiau negu 48 kvadrilijonai kubinių metrų. Mokslininkų teigimu, toks druskos kiekis, išbarstytas ant Žemės paviršiaus, padengtų visą ją 45 m sluoksniu. Druskos koncentracija jūrose yra labai nevienoda. Kitados druskingiausia buvo laikoma Raudonoji jūra, o tiksliau - jos Sueco įlanka (4,3 g/l). Bet dabar žinoma, kad didžiausia druskos koncentracija yra Kaspijos jūroje. Negyvosios jūros druskingumas šiek tiek mažesnis - 26-27 g/l.

Kaip vandenyne atsirado tiek daug druskos, nėra visiškai aišku. Vienų mokslininkų nuomone, gėlą jūrų vandenį kitados "pasūdė" į jas įtekančios upės, kitų - vandenynai formuodamiesi iš karto prisipildė sūraus vandens, kurio cheminė sudėtis nekinta dėl savaiminės savireguliacijos (išgaravusį vandens kiekį papildo krituliai, todėl druskos koncentracija nekinta). Viename litre jūros vandens yra iki 30 g įvairių druskų, tarp kurių valgomosios - apie 24 g. Druskos ir įvairių mikroelementų (tarp jų - jodo, bromo) yra net pajūrio ore, todėl jis toks naudingas žmogaus sveikatai.

Sakoma, kad "jūra nuplauna visas negalias". Maudantis jūroje, dėl staiga sumažėjusios kūno temperatūros, susiaurėja jo paviršinės kraujagyslės, o vėliau pagilėja ir padažnėja kvėpavimas, suaktyvėja širdies veikla, pagreitėja medžiagų apykaita. Tuomet kraujagyslės vėl išsiplečia, arterinis spaudimas truputį sumažėja, kraujo cirkuliacija pagreitėja ir dėl to pagerėja visų organų bei audinių mityba.

Jūros druska

Jūros druskoje esantys makro- ir mikroelementai labai palankiai veikia žmogaus kūną ir visą organizmą. Kiekvienas iš jų yra savaip naudingas.

Daugiausia jūros druskoje yra natrio, kuris padeda išsaugoti rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, normalizuoja arterinį spaudimą, suaktyvina virškinimo fermentus, saugo organizmą nuo dehidracijos, dėl kurios pirmiausia gali suglebti oda ir susiformuoti raukšlių, ypač ant veido ir kaklo.

Magnis, kurio nestokoja jūros druska, užkerta kelią alerginėms reakcijoms, pagerina kitų mineralinių medžiagų ir vitaminų pasisavinimą, baltymų sintezę, kraujagyslių reguliaciją, energijos gamybą, medžiagų apykaitą. Trūkstant magnio, gali sutrikti kraujotaka, pagreitėti organizmo senėjimo procesai, sutrikti širdies bei kraujagyslių sistemos veikla, pasireikšti traukuliai ir t.t.

Kalis reguliuoja ląstelėse vandens balansą, gerina apykaitos procesus, stimuliuoja ląstelių atsinaujinimą, normalizuoja raumenų (tarp jų ir širdies raumens) veiklą. Trūkstant kalio, gali pasireikšti raumenų spazmai ir atonija, sutrikti kraujotaka, pablogėti bendra savijauta.

Kalcis būtinas raumenims, kaulams ir jungiamajam audiniui. Jis dalyvauja kraujo krešėjime, stiprina ląstelių membranas. Dėl kalcio trūkumo galima hipertoninė krizė, nėštumo toksikozė, gali susilpnėti kaulai, dantys ir nagai, pradėti slinkti plaukai.

Geležis įeina į hemoglobino sudėtį, padeda pernešti deguonį, dalyvauja eritrocitų gamyboje ir skatina nuodingų medžiagų pasišalinimą iš organizmo. Dėl jos trūkumo susilpnėja visos organizmo gyvybinės funkcijos, ima kamuoti nuovargis, susilpnėja nagai, slenka ir žyla plaukai, kamuoja depresinės nuotaikos.

Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai. Jo trūkstant, sutriktų šios liaukos veikla ir kartu susilpnėtų imunitetas, intelektas, pradėtų stigti hormonų bei fermentų.

Bromas būtinas nervų sistemai ir apykaitos procesams, vykstantiems odoje.

Fosforas (kartu su kalciu) stiprina skeleto kaulus ir ląstelių membranas. Dėl jo trūkumo gali išsivystyti osteoporozė (kaulų retėjimas).

Cinkas stiprina imunitetą, stimuliuoja lytinių liaukų veiklą, dalyvauja vyriškojo lytinio hormono dihidrotestosterono bei daugelio fermentų gamyboje. Dėl jo trūkumo gali susilpnėti lytinis pajėgumas, išsivystyti nevaisingumas, susilpnėti imunitetas, plaukai, nagai ir išsivystyti mažakraujystė bei odos ligos.

Selenas yra vienas iš organizmui labai svarbių antioksidantų, mažinantis ne tik infekcinių bei peršalimo ligų, bet ir piktybinių auglių išsivystymo tikimybę. Selenas svarbus hormonų ir fermentų gamybai. Jis sulėtina organizmo senėjimo procesus ir pagerina kraujodarą.

Manganas stimuliuoja medžiagų bei lipidų apykaitą ir fermentinių sistemų veiklą, padeda formuotis kauliniam audiniui, sumažina diabeto ir skydliaukės ligų išsivystymo tikimybę, stiprina imunitetą.

Varis dalyvauja kraujodaroje. Jo trūkstant, gali išsivystyti mažakraujystė, pablogėti odos išvaizda, susilpnėti plaukai ir nagai, kamuoti nuovargis ir apatija.

Siera įeina į aminorūgščių, formuojančių odos baltymus, sudėtį. Ji ypatingai svarbi odai, plaukams ir nagams. Trūkstant sieros, dažnai kamuoja odos uždegiminės ligos.

Chloras stimuliuoja skrandžio sekreciją, suaktyvina fermentus, dalyvauja formuojantis kraujo plazmai.
Jūros druskos vonios tonizuoja organizmą, palankiai veikia odą, mažina nuovargį bei nervinę įtampą, stiprina nervų sistemą, didina darbingumą, gydo atramos-judamojo aparato ligas (traumas, miozitą, radikulitą, artritą). Šaltuoju metų laiku reguliariai darant jūros druskos vonias, galima sustiprinti imunitetą ir išvengti peršalimo ligų. Šios vonios taip pat gali apsaugoti nuo galvos skausmų ir priklausomybės nuo meteorologinių sąlygų.

Negyvosios jūros druska

Negyvoji jūra dėl savo druskingumo ir mineralų koncentracijos kartais dar vadinama Sūriąja jūra. Šioje jūroje beveik nėra organinės gyvybės, tik egzistuoja kai kurių rūšių bakterijos. Sūriame jos vandenyje nebaisu nuskęsti, nes ant jo paviršiaus galima nesunkiai išsilaikyti net nemokant plaukti. Kai kurios mineralinės medžiagos į jį patenka iš žemės gelmių arba iš karštųjų šaltinių.

Apie Negyvosios jūros gydomąsias savybes rašoma net Biblijoje. Šios jūros mineralus kosmetikos ir gydymo tikslais naudojo Kleopatra. Dabar kosmetikos priemonės su Negyvosios jūros druskomis, mineralais bei purvu labai vertinamos visame pasaulyje. Negyvosios jūros pakrantėse įsikūrę kurortai ir balneogydyklos.

Negyvosios jūros ypatinga cheminė sudėtis. Ji laikoma ekologiškai švariu mineralų bei mikroelementų mišiniu, gerinančiu kraujotaką ir medžiagų apykaitą, raminančiu nervus, mažinančiu raumenų įtampą, gydančiu odos ligas.

Negyvosios druskos vonios rekomenduotinos - sergant atramos-judamojo aparato (raumenų, sausgyslių, sąnarių), centrinės ir periferinės nervų sistemos (lėtiniai radikulitai, neuralgijos), virškinamojo trakto (funkciniai skrandžio bei žarnyno veiklos sutrikimai, lėtinis gastritas, kolitas, opaligė, kepenų bei tulžies pūslės ligos), lytinių organų, endokrininėmis, šlapimo sistemos ligomis (akmenligė, pielitas, cistitas), odos ligomis (dermatozė, keratozė, psoriazė, egzema, baltmė, neurodermitas, diatezė), apsinuodijus sunkiaisiais metalais, sveikstant po sunkių ligų. Tiesa, jos turi nemažai kontraindikacijų, t.y. nerekomenduotinos - sergant bet kokiomis ūminėmis ligomis, tromboze, hipertenzija (I-II stadijos), onkologine liga, tuberkulioze, glaukoma, šlapiuojančia egzema, nėštumo periodu, sulaukus daugiau negu 65 metų amžiaus.

Negyvosios jūros druskos vonios

Bendrosios vonios rekomenduojamos gydant odos ligas, reumatą, artritą, siekiant suaktyvinti kraujotaką, medžiagų apykaitą, išvengti peršalimo ligų, padidinti mineralinių medžiagų išteklius organizme.

Į vonią prileidžiama 37-39°C temperatūros vandens (gali būti ir vėsesnis), jame ištirpinama 100-300 g druskos (sergant kai kuriomis ligomis, užtenka 50-100 g) ir pagulima 20-30 minučių. Vonios daromos kas antrą dieną. Gydymo kursas - 10-15 vonių. Jį pakartoti galima ne greičiau kaip po 3 mėnesių.

Vietinės vonelės rekomenduotinos gydant rankų arba kojų odos bei sąnarių ligas, siekiant numalšinti sąnarių skausmus, sustiprinti nagus. 2-3-uose litruose vandens ištirpinama 30-60 g druskos ir 20-30 minučių pamirkoma galūnes.

Profilaktinės vonios daromos 2 kartus per savaitę. Vonioje ištirpinama 300-400 g druskos ir pagulima 15-20 minučių. Po to mažiausiai 1 valandą pailsima.